iškęsti reikšmė

Kas yra iškęsti? iškę̃sti, iškeñčia, ìškentė 1. tr., intr. SD44,192, K išlaikyti, pakelti, ištverti iki galo, iškentėti: Iškę̃sk tą bėdą J. Iškentė daug N. Aš daug baimės ìškenčiau KI64. Kad mano rankos galėtų tiek iškęst [šalčio], kiek kojos! Rdm. Nemožna iškę̃st šalčiu Ds. Šaltis neiškenčiamas, pasišildą, tik susikrovę šakų laužą Žem. Idant prie tavęs iki gali drūtai iškęstumim MKr9. Savo bėdos iškęstie negali Tat. Ale jau jis negali iškęst valgyt BsPIV7. Šaltis neižkenčiamas DP527. Šitie vargai nebeiškenčiami (nebeištveriami) J.Jabl. | refl.: Žmogui, išsikentusiam valgyt (išalkusiam, ilgai nevalgiusiam), greit prytvarius tvera Prng. iškenčiamai adv.: Garas neižkenčiamai smirdus SPI256. iškęstinaĩ adv.: Neiškęstinai gana sopuliai dreska širdį mano brš. 2. intr. B ištverti, ko nepadarius, turėti kantrybės, palaukti, susilaikyti: Neiškenčiù nepasakęs Š. Neiškenčia kaip vilkas nestaugęs LTR, Rz, Gs, Jrb. Bet jisai neiškentė, kad dar nepabartų seno Vainoraus V.Krėv. Keletą mėnesių pasirguliavęs, jis neiškentė ir nuėjo dirbti į tarybinį ūkį (sov.) rš. Tada varna durna neiškentė ir užugiedojo LMD(Všn). Išgirdęs tuos gandus, susirūpino ir Antanas Puodžiūnas ir vieną šventvakarį neiškentęs nuėjo pas brolį Joną A.Vien. Jis neiškentė neišvažiavęs rš. Iškentė tris nedėlias, o ketvirtos pabaigoj pritykino prie durų, atsirakino ir atidarė duris BsPIII26. Šioje vietoje neiškenčiame nedavę pluošto pavyzdžių J.Jabl. Kaipgi rašytojas iškęstų, dabar apie tuos reikalus nerašęs? rš. | prk.: Lig vakarui, kaži, ar iškę̃s neliję (ar nepradės lyti)? Pc. ^ Neiškentė nė Mikas prie lašinių (neiškenčia nesigyręs, nesididžiavęs) ST311. 3. tr. mylėti, pakęsti: Idant kits kitą iškęstumėm brš. Broliai pradėjo Juozapą neiškęsti brš. \ kęsti; apkęsti; atkęsti; įkęsti; iškęsti; nukęsti; pakęsti; perkęsti; prakęsti; prikęsti; sukęsti; užkęsti

iškęsti sinonimai

iškęsti junginiai

• pakęsti, iškęsti