išgalėti reikšmė
Kas yra išgalėti? išgalė́ti, ìšgali (išgãli), -ė́jo 1. intr. įstengti, pajėgti: Valstiečiai visiškai neišgalėjo savarankiškai ūkininkauti (sov.) sp. Atsiras kiti, kas išgali apsimokėt! rš. Susodino, vaišino kuo beišgalėdama Žem. Daugiau, kaip išgali, neduok M.Valanč. Aš šito darbo dirbti neìšgaliu Mrk. Bėk, kiek tik išgali Jrb. Kaip dar̃buit (dirbti), tai neìšgali, o bartis – nebijok, ìšgali Arm. Ans neìšgalia bepabengti Vkš. Nebeìšgali skolių mokėti Grž. Kas kokius išgãli, tokius laiko [arklius] Lp. Kaip buvau jaunas, tai išgalė́jau visa daryt Arm. Aš, dėdina, neišgalė́siu čia būti daug darbo Jnšk. Padėk išgalė́damas ir atpuldamas man apsidirbti Grž. Skardas stoguo ìšgalimas buvo pirkti Šts. Išgalių visų išreikšti neišgalėjau S.Dauk. Gyvenk, kaip išgali Mž460. Kiek išgali, tiek dirbk J. Nieko nė vienam neįsako, ko neturėtų ižgalėt DP109. ^ Kad žąsinas išgalė́tų, tai visiem šlaunis apgnaibytų Rod. | refl.: Savo senumu nebišsigaliu kalbėti Šts. Jei neturi daugiau, duok, kiek išsigali Trgn. Ar neišsigalėtumei (neišsitarpuotum) rytoj į talką ateiti su vaiku? J.Jabl. 2. žr. nugalėti: Ir velinas mane neišgalės BPI260. Ir išgalėjo visus šius karalius su jų žeme vienu kartu BBJoz10,42. Jau smertis est išgalėta Mž415. Visus vargus išgalėjęs Mž278. 3. refl. pasveikti, sustiprėti: Aš dar vis neišsìgaliu kaip reikia, ir gana Pc. Dureles vėriau, mergelę klausiau, kada išsisirgsi, kada išsigalėsi? Ml. \ galėti; apgalėti; įgalėti; išgalėti; nugalėti; pagalėti; pergalėti; pragalėti; prigalėti; sugalėti; užgalėti