gėris reikšmė
Kas yra gėris? 1 gė̃ris sm. (2) 1. gerumas: Jo gė̃ris buvo neišpasakytas Lš. 2. malonumas, džiaugsmas, linksmybė: Gė̃ris bus tau, kad vandenį šiltą įsėsi, t. y. gėrėsies J. Gėrùžy gimiau, gėrùžy augau JD1226. Nėr nė vieno vargo, bet gėris, linksmumas DP104. 3. dorumas, tvarka; vertingumas: Gė̃rio ir blogio problema FT. Nebus gė̃rio, kolek karas eina Pg. Pašnekėjęs apie išeivystę, apie jos gėrį ir piktį A1884,362. Gerai? – Koks ten gė̃ris! Slnt. ^ Geru gėriù (gera valia) juk pats neišeis Ggr. Tyk (= tiek) geru gėriù, tyk prastu gėriù išvažiuosiu, tiek tegausiu J. 4. turtas, gėrybė: Parsivežė vežimus gė̃rio Tvr. Duosiu visokio gė̃rio – duonos, pinigų Ad. Karalystė visų gė̃rių ir apstų pilna DP229. ◊ geruĩ gė̃rio OG420 geriausiai, kaip reikiant: Ar buvo nelaimė? Geruĩ gė̃rio nuvažiavom, viskas sekėsi Tvr. Rodos, geruĩ gė̃rio gyvenom, o vis vienok prisėjo susibarti Ml. tuo pačiù gėriù nieko nepešęs: Ir pareinu tuo pačiù gėriù Plng.
2 gė̃ris sm. (2); SD167 gėrimas, gėralas: Gira yra drūtas gė̃ris per rugpjūtį J. Gė̃ris į skrandį atsiduria per stemplę J. Ligonis vienu gėriù gyvas J. Nė ma[n] valgis, nė ma[n] gėris, kaip ligonis turiu būt JD669. Tai mano gėris šaltas vandenėlis Dv. Gal girdyt, kur jokio gėrio nėra SPII95. Gero gėrio pažyvojo, laukų purvus išvoliojo JD328. Kai norėsi valgyt, tai in stalo visokių valgių ir gėrių Dkšt. Diduomenė, viso pertekusi, ilgainiui slinkaudama (tinginiaudama) išlepo valgė[je], gėrė[je] ir apdare S.Dauk. Burna ieško brangių gėrių, valgymų DP568.
gėris junginiai
- Teisinis gėris