paikas reikšmė
Kas yra paikas? paĩkas, -à adj. (4) 1. K menko proto, kvailas, kvaišas: Tu paĩkas, t. y. proto neturi J. Aš nė paĩkas, nė gudrus Prk. Jis muni par paĩką laiko Rsn. Ana buvo vienu tarpu į paikų̃jų namą (beprotnamyje) Kin. Du broliai buvo dori, trečias paĩkas (ps.) Lp. Būrs jį (šaltyšių) spjaudydams per paĩką kumelį laiko K.Donel. Paikieji viliasi sapnais CII116. Vagia ir išvadžioja ižg gardo mizernas avis paiką́sias DP246. Paikamujam paikystė yra linksmybė BBPat15,21. Šitie vyrai kantriai kenč, kada yra ... barami ir paikais vadinami BPII26. Tai tu, brolau, paikutis, – pamislijau V.Kudir. Ans da paikùtis Šm. Ta mergelė buvo paikutė, menkai girdėjo Rmč. Esi paikas kaip žekė Prk. Paĩkas kai avinas Jrk121. ^ Giriamas vaikas visuomet paikas KrvP(Jz). Paikas draugas pavojingesnis už neprietelių PPr127. Iššoka žodis nepaikam, paslysta koja negirtam PPr191. Girto dovana – paiko džiaugsmas (girto pažadai tik neprotingą džiugina) B. Paĩkas ir bažnyčio[je] pylos gauna Kin. Paikojo burna jį patį iškadija CII380. Ant paiko nėra valdžios Slm. Paikas būro vaikas: nori į karą joti Prk. paĩka n.: ( Jauna – paĩka, sena – pikta NdŽ. paikaĩ adv. Prk, K: Paikaĩ tos mergelės padarė Pgg. Paikai ... nebylojo Mž434. Paikai murmename, verkiame, numenamės kaip kiti vaikai DP191. paikỹn adv. NdŽ. 2. be protingo tikslingumo, neišmintingas: Nors paiki vaikystės metai buvo praėję, bet Liudas menkai tepasikeitė J.Avyž. Tu neklausykie, mano mergele, mano paikos kalbelės BsO29. Tu prapuldei rūtų vainikėlį vis par savo paiką protužėlį JD148. Tai paikas bernelio būdelis! (d.) Nm. Paikà (akla) meilė KI42. Dėl gėdos paikõs ... daiktus gerus, privalomus ... apleidžia DP254. Te neesi paminėtas tarp jūsų ... paĩkas žodis DP474. paĩka n.: Taip elgtis būtų paika rš. 3. R prastas, netikęs: Aš tokį paĩką balsą turiu Plik. Būsena vokyčių rados didei paika S.Dauk. paikỹn adv.: Svietas paikỹn eit Rsn. 4. SD113,206,283 užsispyręs, kaprizingas, neklusnus. paikaĩ adv.; SD382. ◊ paĩkas dáiktas; N kvailys, neišmanėlis.