pančioti reikšmė
Kas yra pančioti? pánčioti, -ioja, -iojo tr. 1. R rišti pančiu gyvulio kojas: Pančioju ką SD245. Su pančiu pánčiok arklius į dvigručius J. Daugiau tos karvės, gyvatės, nigdi neberišiu nepánčiotos, kad ji taip zylioja Mžš. Mės savo karves pánčiojam Glv. Eš karvių nepánčioju Nmč. Pánčiotos karvės nubėgt negali Strn. Vijo pančius arkliam pančiot Trak. Berneliai ... žirgus šilkų pančiais pančioja LTII555. Jei toks [išdykęs] būs, reiks pánčioti End. | refl. NdŽ. ║ rišti paukščio kojas: Tą vištą vaikinę reiks jau pradėt pánčiot – kasa daržus, ka tik dulkės rūksta! Škn. Ar pas jūsų vištų nepánčio[ja]? Trg. 2. R surakinti pančiais, grandinėmis: Niekas savęs geruoju nepánčioja NdŽ. 3. prk. neleisti laisvai veikti, varžyti: Abu jautė, kad jiedu pančioja vienas kitą rš. 4. refl. prk. painiotis, trikti: Kai prigriebėm gerai, tuoj pradėjo pánčiotis, o paskui ir prisipažino Glv. Tu su juo nesusišnekėsi – jam jau liežuvis pánčiojasi (sunku sklandžiai kalbėti) Glv. Tiek prisilakei, kad jau liežuvis tau pánčiojasi! Glv. \ pančioti; apipančioti; atpančioti; įpančioti; išpančioti; nupančioti; papančioti; perpančioti; pripančioti; supančioti