papeikti reikšmė
Kas yra papeikti? 1 papeĩkti, -ia, pàpeikė tr. 1. R, K, Vlkv, Kin kiek nepalankiai įvertinti, pakritikuoti: Kad kas papeikia jį, tai nešoks, bus nuknibęs J. Niekur nebuvau papeiktà Msn. Gerai surašiusius [knygas] pagyrė, o blogai pabraižiusius papeikė M.Valanč. Dabar nėra ko ir papeĩkia – gyvent možna Mlt. Reikia nepapeikiamo gyvenimo tiemus, kurie yra mokytojais kitų SPII136. Kas neturėjo vaikų, buvo pàpeiktas (smerkiamas) Rmš. Iš žodžių nes tavo būsi nuteisintas ir iš žodžių tavo būsi papeiktas Ch1Mt12,37. ^ Papeiksi vieną, tave papeiks dešimtys KrvP(Lp). Ką boba nuveiks, – velnias nepapeiks LTR. Giriamą pagirs, peikiamą papeiks LTR. Papeikė kaip katei vaikus LTR(Žg). papeiktinaĩ adv.; R: Nepapeiktinai SD10. 2. SD274, CII641, I paniekinti: Žodis ... nuog žmonių papeiktas bus Mž334–335. Nė vieno iš tų mažųjų nepapeiktumbit VlnE175. Niekinu, per menką laikau, nieku verčiu, papeikiu R362. Kliaudžios nuog tūkstanties ... metų ... pažudytos ir papeiktos buvo DP254. O anys papeikė tatai ir ejo vienas ant savo lauko, antras ant savo prekystės BPII464. Jūs nuog kožno turit būti papeikti dėlei mano vardo BPII130. Jis papeikčiausias buvo ir neverčiausias VlnE215. papeiktinaĩ adv.; B. 3. refl. pasiskųsti: Jei kas nors man pasipeiks, – žiūrėk! P.Cvir. \ peikti; atpeikti; įpeikti; išpeikti; nupeikti; papeikti; supeikti