Kas yra durnumas? ×durnùmas sm. (2) K, Jnš, Ds → durnas 1: Jai šįmet toks durnùmas [užeina] Kt. Pačiam daba durnumè vaikas Žr. Tai durnumė̃lis vaiko! Skr. ^ Jauni šoka iš smagumo, seni iš durnùmo Lp.