nukalbėti reikšmė
Kas yra nukalbėti? nukalbė́ti, nùkalba, -ė́jo 1. tr., intr. nusakyti, nupasakoti: Kalbėjo daug ir kartais labai gražiai nukalbėdavo Ašb. Argi juodu galėjo vienaip apie žymųjį kalbos dalyką nukalbėti? J.Jabl. Savo rašinyje nukalbu kartais neiškentęs ir apie vieną kitą sintaksės dalyką J.Jabl. Pirmajame to skyrelio straipsnyje nukalbama kas kita J.Jabl. Tasai žmogus nenukalba kaip reikiant, bet plepa, pliauškia niekus J.Jabl. | Nukalbė́jom, kad insdėsma valgyt, ale ažmiršom Vj. Tik nukalbė́jau (užsiminiau), štai jau ir atkáukši [minėtas žmogus] Ds. 2. tr. kalbėjimu nuveikti: Jis liežuvingas, nenukalbėsi Kltn. Kad ir kažin kokį liežuvį beturėtum, nenukalbėsi jo rš. 3. intr., tr. (niekus) nušnekėti, kvailai pasakyti: Ir nukalbėjai, nudardėjai, lyg ratais į pakalnę J.Dov. Kastulis vis ėjo blogyn ir blogyn ir kartais lyg ir nukalbėdavo A.Vien. Kalbėjo kalbėjo ir nė́kus nukalbė́jo Kltn. Tai kad nukalbėjo! Srv. Kai nusigeria, nukalba Ldk. Jis nukalba (jam pasimaišo) – nebe visi jam namie Jnšk. Vokietijos „kairieji“ skundžiasi blogais savo partijos „vadais“ ir nusimena, nukalbėdami iki juokingo „vadų“ „neigimo“ rš. | refl.: Tu, meldžiamasis, kalbėk, bet nenusikalbėk! rš. 4. intr. nukrypti nuo temos, nuo reikalo: Pradėjo apie akėčias, o nukalbėjo apie vežėčias Dgl. Nùkalba (kalbą į kitą pusę nukreipia) jis, kad tik apie jį neužsimintum Jnšk. Jis nenori ir kalbėti apie ano vakaro įvykį ir visuomet nùkalba Trgn. 5. tr. apkalbėti, apšmeižti: Nukalbėjo žmones mane ir visą kaimą Žmt. Žmonių nukalbė́tos mergos Ėr. Tavo žirgelis gražiai nupenėtas, o tu, berneli, svieto nukalbėtas PnmA. O kaip aš neverksiu, panelė būdama, žmonių nukalbėta (d.) Vp. Pro te naktį eit neramu – nukalbamà vieta (kalbama, kad vaidenasi) Ds. Šitas vainikėlis vandraunykėlis: ... per du laukeliu neštas, vėjo nenupūstas, žmonių nenukalbėtas Al. Testa joj sau kalba: man vainiko nenukalbės Vlk. | refl. tr.: Nusikalbėkit rankas ir kojas negu mane jauną Dglš. 6. tr., intr. palenkti į savo pusę, perkalbėti: Slūginę, pasižadėjusią mums, ans nukalbėjo pas save J. Nenukalbė́si! Aš einu, ir gana! Jrk87. Turbūt jis nukalbės, sakys neiti I.Simon. Karalius ją norėjo nukalbėt, kad tę nieko tokio navatno nesą BsPII284. Nemažas tai dalykas nukalbėti nuo užsigeidimo rš. Sesuo kiek tik įmanydama nukalbėjo, ale noprosnai Jrk89. | refl. tr.: Paki tas žiedelis nusistovėjo, bernelis mergelę nusikalbėjo LMD(Klt). 7. intr., tr. suderėti, sušnekėti: Kuom nukalbėjo, tuom turėjo išpildyt Krtn. Kiek buvo vyrų nukalbėta, pridėjo penkis šimtus rublių Pš. Motina... apsiėmė [vaiką] penėt ir užaugint už algą nukalbėtą ir jai žadėtą DP561. \ kalbėti; apkalbėti; atkalbėti; dakalbėti; įkalbėti; iškalbėti; nukalbėti; pakalbėti; parkalbėti; perkalbėti; prakalbėti; prikalbėti; razsiskalbėti; sukalbėti; užkalbėti