iškalbėti reikšmė
Kas yra iškalbėti? iškalbė́ti, ìškalba, -ė́jo 1. tr., intr. papasakoti, apsakyti, išsakyti: Istorijų visokių tu gali iškalbė́t Dglš. Bet senis Vilkas jau yra iškalbėjęs viską I.Simon. Kalbom [žodį] iškalbė́siu, giesmėm išgiedosiu BM450. Tu toktai nereiškei išmintingiems ir razumingiems, bet n'iškalbantiems (menk išmokusiems) CII806. Jau iškalbė́ti visi žodeliai Š. Palydėjau panaitelę ka na toliausia (= ko no toliausia), iškalbėjau jau žodelius ka na meiliausia (= ko no meiliausia) TDrIV2(Ck). Aš paprašyčio raibus gaidelius, kad pailgintum tamsią naktelę, kad iškalbėčio meilės žodelius D65. Iškalbėti jo žodeliai pirmajai žmonelei, o dėl tavę tik palikti smarkieji kumšteliai Ds. Ne tiek buvo putino lapelių, kiek iškalbėjau meiliųjų žodelių KrvD248. Ai, atsiminki, mano mergelė, ką vakar iškalbėjai JV464. Da n'iškalbėjov meilių žodelių, pradė[jo] gaideliai jau negiedoti JV648. Jonukas dabar visa iš eilės iškalbėjo, ką tik širdy jautė rš. Tai iškalbėjęs patylomis, Leopoldas nusijuokė balsiai Vaižg. Kas tą kalbą iškalbės, tai tą košę sutepės NS284. Aš atrasčia tėvelio dvarelį, iškalbėčia tėveliui vargelius Slk. O kad tu būtum, tėvai, n'atėjęs, tokių žodelių neiškalbėjęs JD165. Išmintingi žmonės niekados neištaria žodžio, gerai nepamisliję apie tai, ką turi iškalbėtie Tat. Ir pirm nei iškalbėjęs buvo, šitai išėjo Rebeka BB1Moz24,15. O tatai iškalbėjus, beveizdint aniemus, regimai aukštyn pakeltas est VlnE73. Ir taip iškalbėjo regintiemus visims Mž303. Ir tatai iškalbėjęs, bylojo Petrui BPI411. Kas iškalbės darbus tavo! MKr91. | prk.: Iškalbėjo septyni perkūnai balsus savo Sut. | refl. intr., tr.: Ot, ir išsikalbėjo nekalba! Žem. Gal jiems pavyko tikrai ir aiškiai išsikalbėti J.Dov. Duokit jam išsikalbė́ti, nekliudykit Š. Oi mes ilgą laiką kalbėjom ir išsikalbė́jom Pg. Magdė, numanydama durnai išsikalbėjus, norėjo kartu su Marike pro duris išsprūstie Sz. Išsikalbėsiu meilius žodelius šventos dienos rytely JD31. ║ intr. būti iškalbingam: Ot, tu tai ìškalbi, saldu klausyt, kai tu kalbi Dbk. Ji labiausiai iškalba Jnšk. 2. tr. išgalėti kalbėti, iššnekėti: Užėmė gerklę visiškai, negãli iškalbė́ti Pc. Teip išsigandau, kad iš karto negalėjau iškalbė́t (žodžio ištarti) Ėr. Vaikelis buvo jau iškalbą̃s (jau mokėjo kalbėti) Šts. Kap prijojau prie vartelių, n'iškalbu žodelio BsO302. O štai stosies nežadžia ir negalėsi iškalbėt BtLuk1,20. 3. tr. išprašyti nuolatos kalbant: Vaikščiojo vaikščiojo, kalbėjo kalbėjo ir iškalbėjo iš senio tinklą Ds. 4. tr., intr. nusakyti, apsakyti (ppr. su neigiamais žodelyčiais): Visas veikalas taip pilnas procės, jog nė vienas negal iškalbėti CII80. [Kuris] liežuvis galės ižkalbė́t, koki garbė ... ir linksmybė ... tenai bus DP555. Šitus baisius vargus ir tą didę kančią mes, kačei daug kalbėtumbim, tačiau negalėtumbim gana iškalbėti BPI422. Mes ... negalim visą naudą žinoti alba permanyti, nei iškalbėti BPII117. Didėmis ir neiškalbėtomis linksmybėmis ir gėrybėmis ant amžių atvėsinti ir įlinksminti bus DP8. Turėdamas paduksį neižkalbėtoj gėrybėj ir susimilime tavame VoK48. Regim neiškalbėtas meiles SGI43. Neižkalbėta ... galybė KN88. Iž tiesos tatai est neiškalbėta geradėjystė MP33. Didžius ir neiškalbėtinus ir neišmieruotus turtus ... ant mūsų esti išpylęs VlnE59. Jūs džiaugsitės su neiškalbamu ir šlovingu džiaugsmu NT1Ptr1,8. Dėkui už jo neiškalbamą dovaną NT2PvK9,15. Nužavino neiškalbamą daugybę žmonių CII815. Didesias a neiškalbamas jo malones a gėrybes Gaig141. Dėkavojame ... už dides neiškalbamas dovanas PK30. Žada ... algas neižkalbamas DP490. Aprašyta neižkalbama meilė DP241. 5. tr. Tat atmintinai išsakyti. 6. tr. apkalbėti, apšmeižti: O ir pamatė nelabi žmonės, nor mudu iškalbė́ti BzF13. Nemylėk bernyčio, labai iškalbėto Grk. Žmonužių iškalbama, ausi plonas drobeles JD1000. | refl. intr., tr.: Oi, kaip jos išsikalbėjo (viena kitą apšnekėjo, išsidergė) prieš žmones! Pg. Jūs išsikalbėkit kojas rankužėles, ne mano mergelės jaunas dienužes JD234. 7. intr., tr. VoK48 prikišti, prikaišioti, reikšti pretenzijas: Jei man negerai pasiuva, tai aš visada ìškalbu Vžns. Iškalbėjo – šuva mėsos nebeėstų Vel. Rodos, da neseniai ir pasiskolinau, o jau iškalbėjo, kad ilgai neatnešañt Skdt. Ką čia tėtė vis iškalbi, prisiklausiau jau, gana! Srv. Duosiu, tik paskui neiškalbėk, kad buvo prasti Ėr. Aš jai iškalbėsiu, neiškęsiu: kaip taip padaryt! Dbk. Bernužėli, kodėl taip iškalbė́jai man visaip?! Čb. Tu atsitraukie, šelmi berneli, neiškalbėkie tokių žodelių Skr. Julija iškalba, kodėl nerašau rš. Mušė mušė iškalbėdamas, o paskui davė tų žolių gert BsPIII252. Eina panytėlė, gailiai raudodama, bernelį žodeliais iškalbėdama (d.) Kp. 8. tr. BPII204 išteisinti, pateisinti: Pirkau lauką, ir reik man eiti ir apžvalgyti to – prašau tave, iškalbėk mane Vln86. Idant jį iškalbėtumbim Vln18. Bau iškalbėtini yra tėvai dėlei poligamijos? MT230. Meldžiu tave, turėk mane už iškalbėtą DP274. | refl. intr., tr.: Adunt nė vienas neturėtų kuo išsikalbėt iž savo kaltybių SPI24. Nė vienas ... nuog darymo darbų gerų nieku būdu iškalbėtis negal DP558. Smertis sutiks kiekvieną, kurios neižsikalbėsim KN236. Visada mokėjo išsikalbėti toje valandoje negalįs to padaryti Vaižg. Kūnas nuo darbo išsikalba ir atilsio geidžia rš. Negal išsikalbėt, tarydams: kas man jop? SPII53. Ir pradėjo visi lygiai išsikalbėti SE145. 9. intr. sutarti, suderėti, sulygti: Kiek buvo iškalbė́ta, aš tiek užmokėjau Pc. | refl. M.Valanč. 10. tr. išpranašauti: Kalbėjo žmones, kad bus sausa vasara, ir iškalbėjo (įvyko taip, kaip žmonės sakė) Vb. \ kalbėti; apkalbėti; atkalbėti; dakalbėti; įkalbėti; iškalbėti; nukalbėti; pakalbėti; parkalbėti; perkalbėti; prakalbėti; prikalbėti; razsiskalbėti; sukalbėti; užkalbėti