nušnekėti reikšmė
Kas yra nušnekėti? nušnekė́ti, nùšneka, -ė́jo Š, Rtr 1. tr., intr. pakalbėti, nupasakoti: Kad būtų buvęs ir vilką matęs, būtų kitaip apie jį nušnekėjęs J.Jabl. Žmonės nùšneka, kad tu sergi Rmš. Na, ką dabar tas tavo žmogus nùšneka? Skr. Nuūžė, nušnekėjo žmonės, kad karas bus Ps. Nušnekėjo ir apie valdžią, ir apie mūsų bėdas. Apie viską papasakojo Žem. Kad ant jos žmones visap nùšneka Rdm. Motyna nušnekė́jo šiai ir tei Jrk100. ^ Ne toks velnias baisus, kaip nušnekamas LMD(Prn). | refl.: Nusišnekėjo toj gaspadinė, kad vaikas jau tiek metų, o nevaikščioja, nė nešneka BsPIV134. ║ šnekantis paminėti, apsvarstyti, aptarti: Mes tik apie tave nušnekė́jom, ir atejai Ds. Nu, ką gero nušnekė́jot su uošviene? Krš. ^ Nušnekėjom nuo šunų dėdžių (apie viską šnekėjom) LTR(Grš). | refl.: Susiėjom, gražiai nusišnekė́jom ir apie tave Klvr. Nusišnekėjo su malūninyku apie tą miestą BsV219. 2. intr. išsikalbėti, išsakyti kitam savo mintis: Nušneki, nusjuoki – ir geriau Gdr. | refl. Pv, Srj: Sueini žmogų, nusìšneki, tai ir tą bėdą pamiršti, o tep tai iš galvos išeitai Rdm. Kad nors tėvai būtų arčiau – nueitau, gal nors nusišnekė́tau (pasiguosčiau) Nmn. Da kai suseinu su kuo, nusìšneku – rodos, užmirštu rūpestį Bsg. 3. intr. K, Všv, Dkš mokėti, sugebėti šnekėti, reikšti mintis: Ar jis toks girtas, ar kvailas, kad visai nenùšneka? NdŽ. Tas vaikas gal būt geras žmogus, ka jis teip nùšneka Slv. Tu moki gerai nušnekė́ti Rsn. Yr tokių žmonių nušnekančių̃ Žlp. Skundės, kad jos motinėlė jau visai menka – nenùšneka Al. 4. intr. K, KŽ įtikinti ko nedaryti, atkalbėti: Jau tėvas jam nùšneka: ak, sūnel, čia ne tau kariaut Smln. Jis jam nušnekė́jo, i tas nedavės Pgg. Kaip tu nūšnekė́jai [mesti rūkyti], taip aš ir nūmečiau Šv. 5. tr. įveikti, nugalėti šneka: Turi gerą liežiuvį – jo nenušnekė́si Ėr. Merga sako, kad katras mañ nušnekė̃s, až to ir tekėsiu (ps.) Ds. 6. tr. nuraminti šnekant, nušnekinti: Nušnekė́jo jį, ir vė gerai Gs. Kai papyksta, tai jį labai sunku nušnekė́t Krs. 7. intr. baigti šneką: Šnekėk šnekėk, nušnekė́k – jis tą pačią kalbą vėl iš pradžios! Skr. Taip liūdniai nušnekė́jom – aple smertį Rdn. 8. intr. Dkš nueiti, nutolti šnekant. ║ nueiti iki kurios nors vietos šnekant: Susitikom prie kryžkelei, tai ir nušnekė́jom lig Karsakiškei Krs. 9. refl. įsileisti į šneką: Ans nusišnekė́jo, t. y. užsikalbėjo, užsišnekėjo J. 10. intr. NdŽ nukrypti nuo pradėtos šnekos: Nušnekėjome visai į kitą pusę Žem. | refl. KŽ. 11. tr., intr. NdŽ, KŽ, Sb, Dbk, Rdm, Bt neprotingai, neapgalvojus ką pasakyti: Žmogus senas nùšneki, nesuvedi Skdt. Pradžio[je] nieko, pasku nū̃šneka jau Varn. Nei iš šio, nei iš to ėmė ir nušnekė́jo šonan Ds. Iš pažiūros gudrus vyras, bet kai tik pradeda šnekėt, ir nùšneka niekus Srv. ^ Nùšneka nei žiema, nei vasara Lp. Ėmė ir nušnekėjo į pakluones Grz. Kad jau nušnekėjo – nė į ratą, nė į batą Krkl. Nùšnekat jau kaip su muzika Rsn. Nùšneki kaip virtęs an galvos Krš. Kai pradedate šnekėt, tai nùšnekate kaip su nugara Vdžg. | refl. Dg, Pnd, Mžš, Gž: Čia jau tu nusišnekė́jai: nė buvo teip, nė ką Ėr. Šneka šneka, jau visai nusìšneka – didelis ligonis yra Jrb. 12. tr. apjuodinti, apkalbėti: Ji visų nušnekė́ta mergaitė Rmš. 13. tr. šnekomis nuspėti ką įvyksiant, išpranašauti: Nušnekė́jau, ka sirgsu, i sergu Krš. \ šnekėti; apšnekėti; atšnekėti; dasišnekėti; įšnekėti; iššnekėti; nušnekėti; pašnekėti; paršnekėti; peršnekėti; prašnekėti; prišnekėti; razsišnekėti; sušnekėti; užšnekėti