liežuvingas reikšmė
Kas yra liežuvingas? liežuvìngas, -a adj. (1) 1. kuris turi gerą, aštrų liežuvį, moka daug kalbėti, sąmojingas, dantingas: Jis liežuvingas, t. y. daug kalba, visur paliktas jo liežuvis J. Daug liežuvingų bobų yra mačiusi ir pažįsta Advė, bet šitoji praneša visas I.Simon. Iš mūsų tarpo išrinkome keletą apsukresnių, liežuvingesnių vyrukų B.Sruog. Nesiginčyk su liežuvìngu, vis tiek liksi nukalbėtas Kltn. Liežuvìngas žmogus – kai pradėjo malti, visi turėjo nutilti Ll. Toks liežuvìngas ir nuo dešimties atsikalbėtų Skdv. Teip tada velinas yra liežuvingas ir bežadis SPII77. 2. kuris mėgsta kitus apkalbėti: Boba buvo labai liežuvinga: ką tik sužinodavo, tai viską žmonėms išplepėdavo rš. Niekas tiek liežuvių nepridaro, kap ji – už ją turbūt baltam sviete nėr liežuvingèsnės Pls. Nebūk vaidvilkiu negi liežuvingu tarp žmonių S.Dauk. 3. [K] turintis liežuvį, su liežuviu.