bežadis reikšmė

Kas yra bežadis? bežãdis, -ė smob., adj. (2) 1. Sb nebylys: Bežãdis, kurs žado neturi J. Jis iš mažumės bežãdis, nekalba Ds. Medis bežadis, nepasiskųsi J.Jabl. Kaipgi tas liežuvis gal būt bežadis? SPII75. Teip Dovydą bežadžiu padarė SPII74. 2. kas nekalbus: Toks bežãdis tas jos vyras – nei kalba, nei pajuokuo[ja] Skd. Kalbėkis, ar toks bežãdis ir gimei? Skd. Bežãdė minia Ds. Mustafas ir jo bežadžiai kelionės draugai pasuko į nedidelę lomą J.Balč. ║ prk. tylus: Bežadė naktis rš. 3. Š kas netekęs žado, sąmonės: Jis gulėjo bežãdis DŽ.

bežadis sinonimai