nebylys reikšmė
Kas yra nebylys? nebylỹs, -ė̃ smob. (3b) K, J, nẽbylis, -ė (1) Kv, Krš netekęs kalbos, negalintis kalbėti žmogus: Nebyliùkas parnešė žuvių Pc. Viena nebylikė į nugarą mušant prakalbo LC1884,52. Kaipo nebylys, neatverdamas nasrų savo [neprieštaravau] Mž470. Štai atnešė jam nebylį žmogų Ch1Mt9,32. Kurtinius padarė girdinčius ir nebylius kalbančius BPn366. Anoji kančia ... ir nẽbylius gyvius galėtų pajudint gailėjimop DP176. ^ Tyli kaip nebylỹs DŽ. Kalbos nemoki, kaip nẽbylis turi susirodyti Jdr. Gyvulys – nebylys, niekam nepasiskųs KrvP(Trg). | Aš ne nebylỹs – su rusais susišnekėjau (šiek tiek mokėjau kalbos) Grd. | Gulbė nebylė taip vadinama dėl to, kad ji skrisdama niekuomet nešaukia rš. | prk.: Be paukščių giesmės mūsų kraštas būtų nebylys (tylus) rš. ◊ nẽbylį paléisti Jnš tylomis „pagadinti orą“: Kas čia nẽbylį paléido, kad teip smirdi?! Skr.