kančia reikšmė

Kas yra kančia? kančià sf. (4) 1. K, Mž229, SD30,145, R, M, Slnt kentėjimas, skausmas: Kelias laisvėn – tai kelias kančių S.Nėr. Ir lengvos mums atrodė kančios, mes priešui nelenkėm galvų K.Kors. Ir kai jis pakėlė galvą, jo akyse ryškėjo kančia P.Cvir. Kančių̃ metai užėjo žmonėm (apie karą) Brž. Ligonis tokią kañčią kenčia, tai reikia žinot! Kp. Iš kančiõs arielką gėriau J. Kančia (orig. kaučia) alba tūžba BzB293. Karti kančia DP176. Kas eit kančiosn? VoK14. Sunkiump kančiump privedė DP183. Privedei amžinump kančiump DP15. 2. skulptūrėlė, vaizduojanti nukryžiuotąjį Kristų: Didelis medinis kryžius su alavine kančia rš.

kančia sinonimai

kančia junginiai

• Kančia budizme