kentėjimas reikšmė
Kas yra kentėjimas? kentė́jimas sm. (1) → kentėti. 1. SD30, R, K kančia: Ir nežinai, kada tas tavo kentėjimas pasibaigs rš. Pati kenta šunies kentėjimus, kad prastą vyrą gauna Šts. Visą amžių kentėjimais vienais praleido Plng. Tas kentėjimas: augink verčiau du paršelius, ne vieną Šts. Duok mumus ... dėkavoti jo kentėjimui Mž229. 2. KI159 kantrybė: Greit varo arklį, neturi kentėjimo Vp. Nekentėjimas, nekentystė SD174. \ kentėjimas; atkentėjimas; iškentėjimas; nukentėjimas; pakentėjimas; perkentėjimas
Ką reiškia žodis kentėjinis? Visi terminai iš
raidės K.