tūžba reikšmė

Kas yra tūžba? ×tūžbà (sl.) sf. (2) KBII82, K, Rtr, BŽ106, NdŽ, FrnW, KŽ; Mž509, Q32,68,231, H, H155, R, R22,69,182,214,242, MŽ, MŽ29,91,241,268,285,322, Sut, M, L, LL324 neramumas; liūdesys; baimė: Sielavartas, apmauda, nerimastis, tūžba, rūpestis širdes SD55. Tūžba kremta širdį KI20. Mano širdis tū̃žbos apimta KI64. Pilnas tū̃žbos ir nerimasties Sch240. Tūžbą padaryti N. Kokią tūžbą, kokius sopulius jūs turiat kentėti S.Dauk. Tuo čėsu, kada jis peklona nužengė, tada eš tūžbą (paraštėje nuliūdimą) padariau BBEz31,15. Tatai ant brolio savo nusidėjom, jog regėjom tūžbą jo dūšios, kada jis mūsump meldėsi, o mes jo nenorėjom išklausyti BB1Moz42,21. Slūžba Dievo čysta ir nepatepta po akimis Dievo ir Tėvo ta yra siratas ir našles tūžbosu anų atlankyti VlnE71. Tūžbos prakaitas Q29. Tūžbas mano išvaręs širdį palinksminai SGII37. Savo širdies tūžbą nevaliojo paslėpti Ns1832,6. Nesa kelichas tavo sesers … yra kelichas vargų ir tūžbos BBEz23,33. Mums visiems prigimta, kad mes, tūžboje Dievo sunkiąją ranką jausdami, jį per smarkininką laikom prš. Ugnelė šį metą labai daug išpūstijimo, o tuomi ir daug tūžbos bei ašarų padaro Kel1852,128. Tūžbos pilna širdužėlė jaunosios mergytės KlvD274.