raudonis reikšmė
Kas yra raudonis? 1 raudõnis sm. (2) BŽ494, raudonìs, -iẽs (4) Dglš 1. raudonumas: Rožės raudõnis KII134. Mėsos raudõnis KI444. Akmenai inšyla lig raudõni, ir leidžia cabarkan Šč. Kas per raudõnis tų dažų Sr. Tabakas gelsvas lyg pro raudõnį Skr. Kas veido do baltis, kas lūpų raudõnis Kltn. Kap sužydo dobilai, tai tik aplink raudonis buvo Grv. 2. raudonos šviesos, raudonų spindulių pašvaistė: Visą rytą padangė degė gelsvu raudoniu J.Balt. Dangų brūkšteli ryto raudonis E.Miež. Nuvėjavus saulė leidžias raudoniñ: dega dangus Dglš. Saulė už miško pasislėpė raudona, visą vakarinį dangaus skliautą nudažydama skaidriu raudoniu rš. Vakaruose raudonis tik pačiame horizonto pakraštyje vos vos tedažė dangų sp. Veizėjo pro langą, pamatė raudõnį: nusitraukės int šiaurei linkuo i prapuolė LKT129(Krg). 3. odos paraudimas dėl suplūdusio į poodį kraujo: Jis susigėdęs raudoniu apsipylė J. Mane dėl to raudõnis apėmė Klp. Mažytės pilkos strazdanos ištirpo raudonyje rš. Ema raudõnis, tokių kalbų klausanties Šts. Plykt visas veidas raudoniu Krkl. Anės veido raudonis rodė ne vislab po gerųjų ėsant LC1888,23. Į veidą plūstelėjo raudonis J.Dov. Mergaitė mėtėsi, blaškėsi, skruosteliai degė raudoniu Pč. Stiprus raudonis užliejo vyro veidą sp. Aš visa raudoniù degu Pln. Prabilkite, raudonos lūpos, – jūs liepsna, kuri veidą man nuplieskia užklupus ir raudoniu įkaitina E.Miež. Katrę tvykst kaip žaibas ėmė ir nupylė raudonis I.Simon. Jos veidas nutvieskė kaip liepsna raudoniu Žem. Plyšo raudõnis žandūse – buvau kaip terliūzas Krš. Išmuša į ausis, į veidus raudõnis, širdis ima mušti Gs. Širdį suspaudžia, ir raudonis į veidą muša rš. Švelnus raudonis buvo nuplieskęs jos veidus rš. Raudonį veido nuplovė ašaros V.Kudir. | Skaudėjo akį, buvo raudona; kai pradėjau dėti ant akies juodojo ridiko, tas raudonis atsitraukė ir toks ūkutis ant akies pasiliko Lkč. Raudonį atsineša spinduliai, atšokusieji nuo kraujingos gyslainės P.Aviž. Nekalbėk tikt, dar muni į raudõnį įmesi (priversi rausti) Šv. Katrė įpykusi, įniršusi plyšo raudoniu (labai išraudo), truputį vėjo supūsta, o daugiau iš apmaudo Žem. Tokia buvo mergučė buini, blauzdos plyšo iš raudõnio Skr. 4. DŽ raudonas obuolys: Nukrėčiau visus raudoniùs Kt. Pakrėsk raudõnių Kt. 5. NdŽ žr. raudonbarščiai. ║ raudonųjų burokėlių mirkalas: Šiandien valgysim raudonio Gdr. Burokų raudõnis su bulvėm bus vakarienei Ldk. 6. LBŽ, NdŽ bot. varpotoji plunksnalapė (Myriophyllum spicatum).
2 raudónis sm. (1) Vrn žr. 1 raudonikis 1: Valgo raudónius Vlk. Raudoniai kap sietai dydžio Arm.
3 raudõnis, -ė smob. (2) Šts, Trk kas raudas, rusvas: Ta raudõnė (višta) yra pernykštė jauniklė Jrb. Katra lėkė į langą, musėt, ta raudõnė lėkė Žg.
raudonis junginiai
- Antanas Raudonis, Vydas Raudonis