raudonumas reikšmė
Kas yra raudonumas? raudonùmas sm. (2) K, BŽ120, Tvr; SD118, SD36, R294, N, I, M → 1 raudonas: 1. Ta skara bjauri: ana netur raudonùmo, nėko KlvrŽ. Tų slyvų raudonùmas toks palšas Mžš. Raudonùmas gražus jurginio Dglš. Jei vaivorykštėj daug raudonumo, bus vėjo Škn. Iki raudonumo įkaitintas stiklas praleidžia elektros srovę rš. Įkaitęs laitas iki raudonùmo Všk. Įkaitino kalvis geležį iki raudonumo LTR(Klt). Žiedai balti, truputį į raudonumą rš. Tau pakako vyšnių raudonumo lūpų E.Miež. Skaudusis ano lapo raudonumas nori priminti žydinčios jaunystės grožį I.Simon. Žiedo raudonumas tiktai truputį pasirodo iš pumpuro I. Žirnių prielapių raudonumas dažnai pereina ant stiebo ir ant lapo koto J.Krišč. ║ Danguje išsipylė raudonumas, toks kruvinas ir šiurpus rš. 2. A1884,293 Lėnės veido raudonumas virtęs kažkokia nublukusia spalva I.Simon. Netur jokio raudonùmo, geltonas i geltonas Pvn. Jos veidas nužertas raudonumu rš. Ėmė raudonùmą nuo rožių raudonų, tiesų liemenėlį nuo marių jendružių (d.) Drsk. Tas bernelis balamūtas per savo mandrumą išviliojo iš mergelės visą raudonumą LTR(Pnd). Močialapis raudonùmą nutraukė Ob. ║ Zenono akyse pykčio žiburiukai ėmė šokinėti ir visas veidas, net ausys ir kakta iki pat plaukų šaknų raudonumu užsidegė Pt. Jo veidas į raudonùmą įsimušęs BzF163. Riebų Senavaičio sprandą išmuša tamsus raudonumas V.Bub. Ant anos veido mažas, dar vos pažymus raudonumelis pasirodė I. 3. paraudusi vieta: Bulbiniu krakmoliumi barsto šlapius išpylimus, niežėjimus, odos raudonumus rš. 4. → 1 raudonas 4: Vietom ožkos lig raudonùmui pievą išgriaužė Grž. 5. Krkn → 1 raudonas 6: Susitikau anądien vieną buožėką, žiūriu – jau jis man netyčia apie raudonumą užsimena (sov.) rš.