kruvinas reikšmė
Kas yra kruvinas? krùvinas, -à adj. (3b) 1. SD116, R, K kraujuotas, sukruvintas, krauju aptekęs, pasruvęs: Tarnai teip nutvojo, jog visas vaikas kruvinas paliko M.Valanč. Ji atbėgo visa kruvina pas mumis Brs. Buvo kruvinoms burnoms, kad susimušė Šts. Pirštas prapjautas krùvinas J. Joną draugai visą sukruvino, jo drabužiai kruvini VšR. Kruvinos tebuvo žaizdos Žem. | Ir paskui pradėjo kaist kruvinu (su kraujo priemaišomis) prakaitu DP152. Žmona … kentė kruviną ligą (kraujo plūdimu sirgo) VoK48. Kruvinàsis spjaudymas (džiova) Ig. Vakar lig kruvinųjų (iki kraujo) primušiau delnus rš. ^ Nekenčiu kai kruvino peilio Rod. Kruvino alvienas baidos, pieningą kiekvienas laižo (nelaimės ištikto kiekvienas vengia, su laimingu, turtingu kiekvienas bičiuliauja) Sch85. Laižyk kruviną, o taukuotas ir pats apsilaižys (bėdos prispaustą šelpk, o turtingas ir be pagalbos susitvarkys) S.Dauk. Kruvinom akim (baisiomis, iš pykčio paraudusiomis) pažiūrėjo tik, mislijau – sudraskys Skdt. Krinta ašaros kruvinos iš akių JD1537. kruvinaĩ adv. K iki kraujo: Kruvinaĩ prakirto galvą Ėr. Arkliuo pantis kruvinai nugriaužė kojas Brs. Sumušė kruvinaĩ Gs. Kruvinai ranką sukandžiojo Plt. | Veidas jo išbalęs, akys sklaido, visas dreba, pradėjo kruvinai (krauju) prakaituoti Tat. | Buvo kruvinai sukepę lūpos nuo tylėjimo skaudaus S.Nėr. 2. susijęs su kraujo praliejimu, galvažudiškas, kraugeriškas: Prasidėjo kruvina ir maringa kova S.Dauk. Kalboje atšviečia tautų gyvenimas, jų ramieji ir kruvinieji santykiai su kaimynais K.Būg. Jie vartoja visokią klastą ir apgaulį, kokius jiems suteikia jų kruvinas amatas Blv. Jau aš josiu in vainelę, ton kruvinona buitelėn TŽI164. Kruviną bausmę užsitraukė Dirvėnų dvaro lažininkai V.Myk-Put. | Revoliucija pribaigs priešą ir nušluos nuo žemės paviršiaus kruvinojo caro sostą, kai darbininkai pakils dar kartą ir nuves paskui save ir valstietiją (sov.) rš. Nebus Lietuvoje daugiau dvarininkų ir fabrikantų, nebus ir jų kruvinųjų tarnų (sov.) sp. Nu kruvinų neprietelių liuosybę ginti S.Dauk. ^ Šitaip jis Gailiūnų neapkenčia, kaip kruvinų (kaip didžiausių priešų, niekšų) A.Vien. Aš taũ krùviną matau (žiūriu kaip į didžiausią skriaudėją, priešą) Ut. Negaliu aš in tą berną žiūrėt kaip in krùviną Ds. Žiūri in jį kaip in krùviną (su neapykanta, su pasibjaurėjimu) Dbk. Tavęs jie nekenčia kap krùvino Dkš. kruvinaĩ adv.: Valerijonas ciesorius kruvinai kariavo su persais S.Dauk. Kur karė verda kruvinai LTR(Plv). 3. prk. sunkus, alsinantis, vargingas: Čia darbo tai krùvino da Dv. Toks kruvinas darbas N. Ak jau te tai kruvina procia Ut. ║ sunkiai uždirbtas: Visi su džiaugsmu sudėjo savo kruviną skatiką rš. Už surankiotus nuo pavargėlių kruvinus skatikus pripirko … po kelias kolionijas LTI138. Juk aš dykai duonos nevalgau, už kiekvieną jos gabalėlį atiduodu kitiems kruviną savo triūsą J.Bil. Savo mašnelėje susiskaitęs turėjo pusantro šimto raudonųjų – tai buvo jo kruvinas uždarbis Tat. kruvinaĩ adv.: Kruvinai dirbam ir už bulbes, ir už trobą Žem. O tu žmogus mokėk pinigus, kruvinai uždirbtus Žem. Tai viliotojai kruvinai užpelnyto skatiko žmogaus brš. kruvinõm adv.: Kiekvieną centą kruvinom uždirbu rš. 4. prk. didelis, svarbus, būtinas, neatidėliojamas: Jei tik turi, duok tuojau, matai, jog kruvina bėda Žem. Miestą pasiekti bandė tik kruvino reikalo spiriami P.Cvir. Pinigus vis pasilaikyk ant kruvino reikalo Snt. kruvinaĩ adv.: Nors kuolais lytų, kruvinaĩ (būtinai) turiu eit Ktk. Šiandie kruvinaĩ turiu būt mieste Jrb. | Kruvinai (labai, visai) laiko neturiu, o užmetė darbo, ir daryk ką darąs Brs. Valgyt kruvinaĩ (labai) noriu Upt. 5. prk. plikas, grynas (apie žemę): Ką gyvoliai tokio[je] ganyklo[je] gal priėsti – kruvinà žemė! Ll. Kai arklys nuėda, tai lieka kruvina žemė Pnd. Kad nugriaužtas dirvonas – kruvinà žemė! Ll. Par ano pievą kruvinas takas yr sumintas (žolė nebeželia) Dr. ^ Kruvinì takai čia mano (dažnai vaikščiota) Gs. kruvinaĩ adv.: Gyvoliai kruvinai nugriaužė pūdymą Brs. Dobilynas kruvinaĩ nugraužtas Ll. Arkliai visada teip kruvinaĩ nugraužia, kad juoda žemė palieka PnmR. Em kruvinaĩ dalgis Kal. Tai aštrumas dalgės – kruvinaĩ ima [žolę]! Ėr. Čia takas kruvinaĩ (juodai) sumintas Krtn. ^ Visi takeliai kruvinai numynioti (daug jais vaikščiota dirbant, vargstant) Žem. 6. prk. kuris kraujo raudonumo, kraujo spalvos: Revoliucijos gaisro šviesioji liepsna šiandieną žėruoja ugnim kruvina (sov.) K.Kors. O kitą rytą anksti ankstutėliai aušra kruviną saulėtekį skelbia B.Sruog. Saulė skęsta į kruvinų debesų okeaną rš. Kruvinieji (labai raudoni) debesys rš. kruvinaĩ adv.: Kruvinai mėlynas kūnas drebėjo iš skausmo, o kankinamasis baisiai šaukė, vaitojo ir apalpo Blv. Gaisrų gaisai kruvinai nušviečia padanges V.Krėv. Tekančios saulės spinduliai kruvinai nudažė jo storus sudiržijusius pirštus J.Avyž. Saulė kruvinai leidžias rš. 7. prk. kuris gryno kraujo, tikras: Kruvinos lenkės (lenkų kraujo) Žr. 8. prk. labai geras, tikras: Visų paneigti buvo vaikiai, o dabar kruvini darbininkai Dr. | Buvo buvo tokios krùvinos draugės, o kaip susipyko, į šunies dienas viena kitą išdėjo Krš. 9. prk. labai didelis, skaudus: Juk tai kruvinas garbės įžeidimas I.Simon. Kruvinas apmaudas, kad veiza, o nemato Kal. kruvinaĩ adv.: Tu man širdį jau kruvinaĩ paėdei Vkš. Kareiviai kruvinai įžeisti rš. | Nuo to karto aš jo kruvinaĩ nekenčiu Krkn. ◊ kruvinomìs ãšaromis; krùvina ãšara graudžiai (verkia): Našlaičiai verkė kruvinomis ašaromis rš. Kruvinoms ašaroms žmogus atėjęs verkia, prašo Jrb. Jam (vilkui) rodastis, o ana verkia krùvina ãšara Rod. Kruvinomis ašaromis tave apverksiu, o jau sulaikyt nesulaikysiu! V.Kudir. kruvinomìs ãšaromis apsipìlti graudžiai apsiverkti: Širdis ne kartą kruvinomis ašaromis apsipila Jzm. kruvinaĩs pir̃štais sunkiai (dirbti): Dirbti reikia kruvinaĩs pir̃štais Dglš. krùvinas prãkaitas sunkus darbas: Laukus atartie ir išakėtie, malkų iš girios parvežtie – kiek tai kruvino prakaito Tat. krùvinu prãkaitu sunkiai (dirba): Matai, kaip tavo tėvas su motina, broliais ir seserimis dirba kruvinu prakaitu Rp. krùviną prãkaitą líeti; kruvinamè prakaitè máudytis sunkiai dirbti: Anastazija kruviną prakaitą liejo dirbdama per dienas Tat. Pati dienas naktis kruviname prakaite maudžiaus A.Gric. kruvinaĩ prakaitúojant sunkiai (dirbti): Miela yra ir procia tų prasčiokėlių, kurie kruvinai prakaituodami procevojo Tat.