spjaudymas reikšmė
Kas yra spjaudymas? spjáudymas sm. (1) K, Rtr, NdŽ, KlbXIV62; Sut, LL148, L → spjaudyti: 1. Jis ir nuo spjaudymo kraujais atgauna (pagydo) Trgn. ║ Veizdėk, su kokiuo romumu ir kantrumu kentė jisai visas plaštakas, spjáudymus, paniekinimus ir apyjuokas negirdėtas DP147. 2. Anam bus spjaudymo, kai pamatys prikreiktą kiemą šiaudų Ėr. 3. → spjaudyti 6: Suejo abu juodžiai [katinai], tai bus spjáudymo! Lzd. \ spjaudymas; apspjaudymas; išspjaudymas; nuspjaudymas; paspjaudymas