spjaudyti reikšmė
Kas yra spjaudyti? spjáudyti, -o (spjáudžia), -ė 1. SD347, Ch1Mr14,20, R, MŽ, Sut, N, K, L, LL147 iter. spjauti 1: Širdis susibridijo, ir todėl spjaudo J. Kol kas mes sveiki esam, tik aš čia spjáudžiau kraujais Trk. Kosėjo kosėjo, kraujais spjáudė – plaučiai nesveiki Klt. Spjáudyti ant grindų draudžiama NdŽ. Nespjáudai an žmogų! Ad. Jeigu ant žarijų arba ant ugnies spjaudysi, tai nupleinės lūpos LTR(Kp). Benas žiaumoja sultingą arbūzą, sėklas spjaudo žemėn V.Bub. | Baigi plaučius spjaudyt A.Vien. ^ Ko spjaudai kap lepšių persiėdęs Plv. Gal da guzais nesirgai ir dantim nespjáudei (dar mušti negavęs), kad šit ūturi Trgn. Kam jau kam, o jam nėr ko spjaudyti į šulinį, iš kurio geria J.Avyž. Plona merga toli spjaudo (šautuvas) LTsV654(Eiš). Baltai valgo, juodai spjaudo (skala dega) LTsV601(Dv). Penki suka, dešimt kruta, vienas spjaudo (verpia) LTR. | refl.: Vos paragavęs jis ėmė spjáudytis NdŽ. Spjáudos kai maži vaikai OG301. Jos skruostai buvo raudoni, nebesispjaudė, nors aštriai kosėjo Vaižg. Į laikraštį taboką susisukę Usnynės vyrai spjaudydamies rūkė T.Tilv. ^ Ko spjaudais kaip Banys į barzdą? Šts. Ir spjaudos kaip Banys, pievą pjaudamas Sd. Nori, kad bučiuotų, tai nesispjaudyk LTR(Srd). Saldžiai valgysi – karčiai spjaudysies rš. ║ Ch1Mt26,67 Daug yr ponpalaikių, kurie, pamatydami būrą, spjáudo nei ant šuns ir jį per drimelį laiko K.Donel. Apjuokė jį ir spjaudė ant jo veido VlnE197. Vienas jį plaštaka muša, kitas kumščia, trečias spjáudo ant švento veido jo DP145. O spjaudydami ant jo, ėmė nendrę ir mušė jį galvon SPII166. 2. intr. prk. reikšti didelį nepasitenkinimą, apmaudą, pasipiktinimą, pyktį, keiktis: Vienas kunigėlis spjaudė atminęs ant tokio priėmimo Sz. | refl. BzF174, Ps: Spjáudosi nupirkęs NdŽ. Parėjau tuščias – spjáudžiaus spjáudžiaus Jrb. Spjáudosi žmonės, kad reikia pusdykiai javus atiduot Ėr. Tu, motin, palauk nesispjaudžius V.Krėv. Ir ejo iš piktumo sau spjáudydamasis iš jų gyvenimo BM267(Rd). Atarišė maišą, išleidė savo vyrą, ir parkeliavo abu namo spjaudydamies BsPII311. 3. iter. spjauti 3: Vaikai ten ją spjaudo J.Jabl. Mergaitė nespjáudoma – gali žanyties Dr. 4. intr. kratytis, atsisakyti ko nemėgstamo: I karvė nespjáudo nuo plutų, niekas Švnč. | refl. Jon: Pūdytasis sūris mun nespjáudos, o kitims nė iš tolo nerodyk Šts. Ans dideliai nespjáudos, ar anam toks valgis, a kitoks Vvr. 5. iter. spjauti 4: Už lavos ežero buvo pustuzinis mažų kūgių, be paliovos spjaudančių dujas, garus rš. Etnos ugniakalnis gražiai spjaudo liepsnas ir švaisto į padanges tirštus dūmus prš. | refl.: Virti lašiniai kepami labai spjáudos (tyška, taškosi) Prn. Uogos pliupa verda, spjáudyte spjáudos Krš. Košė atvirusi pradeda taškyties, spjaudyties Šts. 6. iter. spjauti 5: Tfu tfu – katinelis ėmė spjáudyt Ad. ◊ į akìs (ant akių̃) spjáudyti žeminti, niekinti: Jam čia niekas nespjaudo akysa Lp. Nespjáudom ne vienam ant akių̃, neužkliūnam Kltn. į bar̃zdą spjáudyti nekreipti dėmesio: Aš tik spjáudau barzdõn Ker. į lubàs spjáudyti nieko neveikti: Jeigu an pečiaus guli ir spjáudo lubosan, tai tokio (niekas) nemyli GrvT111. Kad ma[n] pinigai geri būt, tai gulėtau ir in lubàs spjáudytau Vlk. į šáukštą (į véidą) spjáudyti žeminti, niekinti: Aš kitam šaukštan nespjaudau ir sau spjaudyti neduosiu KrvP(Mrc). Jiems leidžiam spjaudyti į savo veidą! B.Sruog. nors spjáudyk ir gáudyk nėra kas veikti: Nors spjaudyk ir gaudyk iš nuobodumo K.Saj. spjáudyti ir gáudyti nieko neveikti: Jie tenai darbo neturi, tik spjáudo ir gáudo Mrj. ugnimì spjáudytis burnoti, piktžodžiauti: Ir ko tu čia dabar ugnimi spjaudaisi? V.Mont. \ spjaudyti; apspjaudyti; atsispjaudyti; įspjaudyti; išspjaudyti; nuspjaudyti; paspjaudyti; piespjaudyti; prispjaudyti; suspjaudyti; užspjaudyti