palšas reikšmė

Kas yra palšas? 1 pálšas sm. (1); MŽ, N, [K], E žr. palša.
2 pálšas, -à adj. (3), pal̃šas (4) 1. SD255, MŽ174, K kuris šviesiai pilko plauko: Pálšas jautis KI416. Nė pálšas, nė žalas bus dvylas jautis J. Jie pirko pálšą karvę Trgn. Palšos karvės man baisiai nepatinka Krkl. To[ji] palša, matyt, yra gera karvė Č. Ganiau palšùs jaučius Krš. Mūs krašte mažai palšų̃ karvių Brt. Išarsiu laukelius su palšaisiais jauteliais JV274. Jis pragėrė palšus jaučius, juodbėrėlius žirgelius (d.) Plm. Siuntė mane mergelę palšų̃ jaučių ganyt (d.) Vrn. Palša kumelė gerus vaikus veda Ds. ║ pilkšvas: Dangumi slinko palši tiršti debesys A.Vien. Nuo ryto vis palšà (apniukusi) diena Mrj. Dangus viršuj iš tamsaus pasidarė palšas, paskui melsvas, pagaliau šviesiai mėlynas J.Bil. Tarp medžių kamienų draikėsi palšos miglos J.Dov. Pro atviras duris versdavosi vidun palši žvarbaus lauko oro kamuoliai V.Myk-Put. Palšà skara J. pálša n.: Liūdna, palša pasidarė rš. palšaĩ adv. K. 2. Vkš, Btr, Ut šviesiai žalas, gelsvas: Palša karvė nei pelėka, nei pilka – baltai žala Škn. Sako, pálšosios esančios nogniai geros pienui Šll. 3. Vdš neryškios spalvos, nublukęs: Nusipirkai visai pálšą skarelę Slč. Rodos, dažylų nemažai dėjau, bet drobė palša išėjo Sml. palšaĩ adv.: Su akiniais matyti palšiaũ, be akinių geriau Kp.
3 ×pálšas, -à adj. (3) K; N žr. falšas.