lieti reikšmė
Kas yra lieti? 1 líeti, -ja (liẽna [K], lẽja), -jo (lė́jo K.Būg) 1. tr., intr. SD131, R, K pilti (skystį): Líek lauk tą vandenį! Skr. Žiūrėk, pieną líeji! Ar. Viršų kamino teuždenga su šlapiu maišu ir vis ant to maišo v[a]ndenį teleja S.Dauk. Lejù srutas an obelų Pp. Ir turi ant jos lieti aliejų BB3Moz2,1. Bet jauną vyną reikia liet naujuosna sūduosna Ch1Luk5,38. Su vandeniu liek, ir nubėgs sniegas J. Būriai semia vandenį ir lieja (būriais, tarpais vis lyja ir lyja) Plv. Lẽja kaip ledu Slnt. | Tuo iš visų septynių galvų pradė[jo] liet an jo ugnia (ps.) Brt. | prk.: Ėmė liete lieti pagyras rš. Tepradžiunga vargo žmonės, – lieja skausmą dainose! B.Sruog. Aš savo dvasę liesiu ant tavo vaikų brš. ^ Kur geria, te lẽja Ds. 2. tr. Kt laistyti, drėkinti: Šiandien reiks lieti runkelius, bo labai karšta Žž. Sesuo lẽja daržą Als. Lejù [daržus], ką darysi: nenoru be daržų palikti Užv. Liejau rūtą, liejau mėtą, liejau lelijėlę (d.) Nm. Ne už piningus liejo mindą, bet atsilietinai Brs. ^ Vienas liejo, antras gėrė, trečias augo (lietus, žemė ir žolė) LTR(Lbv). ║ šlakstyti: Bėda siratėlei ant svieto gyventi, pilni jos takeliai ašarėlių lieti (d.) Skr. Ašaromis skruostus savus liejo KN268. | refl.: Vėl prakaitu liejas (apsilieja) artojaus kakta rš. 3. tr. gesinti pilant vandenį: Vanduo nėjo ugnies lieti, vilkas nėjo ožkos pjauti J.Jabl. Eina vanduo ugnį líeti JD82. Sausas, nelíetas anglis reik laikyti prosuo Šts. 4. refl. gausiai tekėti; plaukti srove: Iškilmingas istorinis momentas: Nemuno vanduo liejasi į naująją vagą sp. Ir liesis tos ašaros, kris nekaltieji, kol žus ir eis niekais po visur išsklaidyta jų galia J.Bil. Lẽjas ašaros visiem iš linksmybės BM95. Prakaitas liejosi jo veidu rš. Per pirštus čiurkšlėmis liejosi kraujas J.Marc. Kad krau[ja]s be reikalo nelietumias M.Valanč. ^ Du šuniu rejas, balti kraujai lẽjas (girnos ir miltai) Kv. | prk.: Taku liejosi žmonių, galvijų, vežimų ir geležies srautai rš. Štai ėmė į tvartą lietis ryto šviesa P.Cvir. Iš jo burnos be perstojo liejosi sąmojis, sukeldamas nuoširdų kvatojimąsi pirkėjų būryje ir priviliodamas praeivius J.Avyž. Kažkoks naujas, aštrus ir blaivus jausmas liejosi Nikalojaus krūtinėn rš. 5. refl. per viršų tekėti, išeiti iš vagos: Kad upės lẽjas iš miegų (vagų), atsodos paliekta Šts. Drumstas upeliukas šniokštė, liedamasis iš lėkštų krantų J.Dov. | prk.: Ruduo liejos gėrybėmis rš. 6. tr. daryti, kad tekėtų, versti tekėti: Bailė ir markatnumas lẽja ašaras iš akių Aniutės BM90. Kraujo ižg naujo nelieja ižg kūno savo DP140. Kraują jų leja SE173. Tu skaitai ir ašaras, mano varge liejamas brš. 7. tr. prk. skleisti: Saulelė anksti kyla iš anapus miškų, liedama pirma savęs ant žaros raudoną šviesą Žem. Pirkioje šilta, lempa lieja ramią šviesą rš. | refl.: Nelygiu jūros paviršium liejosi mėnulio šviesa rš. Iš po jo pirštų liejosi šauni daina A.Vencl. Pušys tyliai ošia, per mišką liejasi jų amžina giesmė V.Mozūr. Liejasi dainos po kraštą rš. 8. tr., intr. smarkiai suduoti, mušti, kirsti, šerti: Kad líejau, tai líejau išdykėliui į kailį Grk. Kad liesiu keletą diržų, tai nereiks vagišiauti Pžrl. Nusišvilpė kažkas krūmūse, o aš tik lejù arkliams! Šts. Líeti su botagu J. Kad ne tas žmogus, tai [nuo chuliganų] būt gauta líeti Srd. Aš tau kad líesiu už ilgą liežuvavimą! Všn. Galgi čia tau kas par kaunierių lẽja – kiek gali, tiek dirbk Ut. Vaikali, neožaukis – líeti gausi! Vvr. Tas vaikas lietinas, muštinas, duotinas Šv. 9. tr., intr. smarkiai ką daryti: Ausdavo, líedavo, net atsibosdavo man Ps. Kad leja žodį – kaip kirviu kerta Ds. Klausyk, kad lieja (tiksi) mano laikrodis, tai lieja Pn. 10. tr. pienu ar grietine balinti (sriubą): Viralą liek, kai tik pradės virti Trgn. Ar líejai batvinius? Skp. Ir inpylė močekelė nelietų batvinių, ir pastatė našlaiteliam tamsiai po lentyna (d.) Prng. | refl. tr.: Kuo gi liesies batvinius? Kp. 11. intr. paskalas leisti, apkalbėti: Lieja visi kaip varpu, kad anas su merga susidėjęs Trgn. 12. tr., intr. Lb, Ss dėti minkštus kiaušinius: Vištos pavasarį tik líeja líeja Alk. Gal labai riebios vištos, kad lẽja? Sdk. Mano visos vištos líeja Vdš. Višta kiaušinius lẽja, laisto Dsn. Žąsiai negalima suduot botagu – lieja kiaušinius LTR(Kzt). 13. tr. skleisti rašalą (apie popierių): Popierius lieja rašalą rš. ◊ ãšaras líeti verkti: Be reikalo lejì ãšaras – nebeprikelsi iš numirusių Ds. Nors ir ašaras liesi, jauna būt negalėsi LTR(Klvr). Pradėjo abudu iš džiaugsmo ašaras lieti S.Stan. Neverk, mergele, neliek ašarėlių JD1476. Siratėlė sėdėdama verkia, ašarėles liena (d.) Krč. kraũją líeti kruviną kovą kovoti: Mūsų liaudis ne tam liejo kraują ilgų metų kovoje dėl laisvės, kad ji vėl leistų save pavergti A.Vencl. Už gyvenimą liejome kraują, pagyvensim kaip niekad gražiai rš. [deviñtą] prãkaitą líeti sunkiai dirbti (prakaituojant): Kumetis visą savo amžių liejo prakaitą dėl juodos duonos kąsnelio sp. Dirbdamas prakaitą liejau J.Jabl. Aitvaru turtėjau, kol prakaitą liejau PPr27. Deviñtą prãkaitą líeja, o traktoriaus neužveda Tršk. piktùmą [tul̃žį] líeti DŽ labai pykti, apmaudauti: [Policija] lieja savo piktumą, drasko namus, gąsdina vaikus, nėščias moteris V.Kudir. \ lieti; antlieti; aplieti; atlieti; įlieti; išlieti; nulieti; palieti; perlieti; pielieti; pralieti; prilieti; sulieti; užlieti
2 liẽti, -ja (lẽja, liena SD54), -jo tr., líeti 1. daryti ką iš sulydyto metalo, vaško ar kito ko, formuoti: Varpą liẽti Kv. Atminkiat sau tus, kurie varį ar gelžį kala, tus, kurie varpus ar kitus daiktus leja S.Dauk. Iš ko lieji tą žiedą? Trg. Visą dieną žvakes líeja Brt. Kad jūrą Liepojo[je] tvenkė, aš plytas liejáu Šts. Formos, kur žvakes lieja J.Jabl. Likčių (žvakių) líeti KII27. Aš parnešiu sau iš Prūsų kalaviją kietą, tau, sesyt, šilko skarą, diržą auksu lietą Mair. Nunešk mano mergužėlei aukso lietą žiedužėlį (d.) J.Jabl. Aukso lieti pentinėliai, sidabro kilpelės JD1515. Liejamóji forma BŽ31. Liejant iš lydyto metalo gaunami dirbiniai, kurie savo pavidalu ir matmenimis atitinka liejimo formą rš. Liek keturias auksinas rinkes CII315. Nežiedžia ir neliena lėlių SPII4. Padarė sau lietą telią ChNe9,18. ║ pilant į šaltą vandenį ištirpytą metalą ar vašką, burti iš susidariusių įvairių formų: Vakar vakare mes laimes líejom Krp. Kurie žinauja, buria, nuodija, alvą ir vašką leja DK77. 2. daryti, dėti, spausti (sūrį): Ant stalų buvo padėta ir keptos mėsos, ir keptos žuvies, pirkto ir pačių lieto sūrio I.Simon. Reik sutaisyti pieno sūriuo liẽti Slnt. Vakar tą sūrį liejáu Lkv. Sūrį lejù KlvrŽ. Ir leja, ir greja (ir sūrius lieja, ir grietinę grieja) – ko tad anai betrūksta? Šts. Nelietą sūrį sutraukina, su šaukštu sutrupina, įdeda saldžio smetono, druskos ir valgo su duona, su pyragu Gršl. 3. Kv lipyti kuo, glieti. 4. refl. jungtis į vieną: Toli toli tamsūs miško plotai suko ratą ir liejosi su dangum J.Marc. Černiševskio epochoje kova dėl demokratizmo ir kova dėl socializmo liejosi į vieną neatskiriamą visumą rš. Paukštelių giesmės liejosi į vieną aidesį rš. \ lieti; aplieti; atlieti; įlieti; išlieti; nulieti; palieti; perlieti; prilieti; sulieti; užlieti
lieti junginiai
- (į)pilti, lieti(s), iš(si)lieti, iš(si)pilti, iš(si)lieti, lieti (formoje), lieti (į formą), lieti jausmus, lieti(s), su(si)jungti, su(si)lieti, su(si)lieti