forma reikšmė
Kas yra forma? fòrma sf. (1) nj 1. SD54 išorinė daikto išvaizda, pavidalas: Rutulio, kvadrato fòrma DŽ. To paties augalo lapų forma gali būti dvejopa rš. Paukščių kiaušinių forma yra labai įvairi rš. Tokios pat formos ir man pasiūk batus Yl. | Priėmė ant savęs tarno formą DP239. 2. reiškimosi būdas: Kiekvienas liaudies judėjimas įgauna be galo įvairias formas rš. Nacionalinė kalba yra nacionalinės kultūros fòrma DŽ. Nėra amžinos valdymo formos, nėra amžinos doktrinos rš. ║ vaizdavimo būdas: Pasakojamoji, aprašomoji veikalo fòrma DŽ. Eilėraščio fòrma DŽ. 3. nustatyta tvarka, pavyzdys kam nors atlikti: Duoti žinias pagal fòrmą DŽ. 4. prietaisas norimo pavidalo daiktams lieti: Liejamoji fòrma TrpŽ. 5. indas norimo pavidalo kepiniams kepti: Tešlą įdėti į formą, išteptą sviestu sp. 6. vieno tipo drabužiai, uniforma: Karinė fòrma TrpŽ. 7. DŽ rėmai, į kuriuos spaustuvėje dedamas raidžių rinkinys; pats rinkinys rėmuose. 8. TrpŽ lingv. gramatinių kategorijų, žodžių ir sakinių tarpusavio santykių reiškimo priemonė, lytis. 9. DŽ geometrijoje – bet kuris erdvės elementas (taškas, linija, plokštuma) ar jų derinys; algebroje – vienalytis kelių kintamųjų daugianaris.
forma junginiai
- iškraipyta forma, liejimo forma, lieti (į formą), nauja užimtumo forma, palaikyti gerą būklę/formą, praradęs formą, suteikti formą, suteikti kvadrato formą, įgauti formą
- nauja užimtumo forma
- Valdymo forma