vienalytis reikšmė
Kas yra vienalytis? vienalỹtis, -ė adj. (2) Š, FT, DŽ, NdŽ; L, Rtr, KŽ 1. BŽ313 kuris vienos lyties: Vienalyčiai augalai BTŽ64. Vienalytis žiedas – su vienos lyties organais (kuokeliais arba piestelėmis) BTŽ494. Kukurūzų žiedai yra vienalyčiai – šluotelėse esti tik vyriškieji, o burbuolėse – tik moteriškieji žiedai rš. 2. turintis abiejų lyčių požymių: Jei gyvimėlių ir kiaušinėlių gaminamuosius organus gyvulys turi pats vienas, tai tokį gyvulį vadiname vienalyčiu, arba hermafroditu E. 3. PolŽ71 sudarytas iš vienos rūšies ar vienodų elementų, vienarūšis: Vienalỹtis kūnas FzŽ156. Vienalỹtė banga FzŽ31. Vienalỹtė sandūra PolŽ1174. | Vienalytės lygtys Z. Žem. 4. nedalomas, vientisas: Vienalỹtė medžiaga FzŽ182. Titnagas – kieta, vienalytė medžiaga, susidariusi kreidos sluoksniuose rš. Tinkamai išvirtas skystas marmeladas – tai vienalytė masė rš. | Sakinys nėra vienalytis. Jis sudarytas iš tam tikrų ritminių žodžių grupių rš. Skaitvardis semantiniu atžvilgiu nėra vienalytė kalbos dalis rš. Taip iš vieno nevienalyčio aistiško linksniavimo gema tarmėse du vienalyčiu K.Būg. Romos valstybė nebuvo vienalỹtė DŽ. Susisiekimas laikomas vienu didžiųjų veiksnių, formuojančių vienalytę kalbinę bendruomenę A.Sal.