kovoti reikšmė
Kas yra kovoti? 1 kovóti, -ója, -ójo 1. intr., tr. R, K, N kautis, kariauti; Š muštis, vaidytis: Kovoti ir numirt už liaudį – tų teisių nieks negal atimt S.Nėr. Rodės man, kad visas sviets, kovót susibėgęs, kardus ir šobles į margas nunešė pievas K.Donel. Saulė tekėjo, kad brolelis kariavo, saulė leidos, dar kovojo D87. Ilgai kovą kovojo J.Jabl. Kovoja kaip uodas su liūtu Sim. 2. intr. varžytis sporto rungtynėse: Žaidėjai puikiai kovójo DŽ. 3. intr. veikti, stengiantis ką pasiekti, laimėti, įgyti, įvykdyti ar nugalėti, sunaikinti, išstumti: Ilgus metus lietuvių tauta kovojo už savo nacionalinį išsivadavimą sp. Jis kovojo dėl darbo žmonių laisvės ir jų šviesesnės ateities A.Vien. Būti vertu kovoti už komunistinio darbo spartuolio, brigados vardą – didelė ir neįkainojama vertė (sov.) sp. Ir žmogus tol kovos, kol sau laimę suras rš. | Jie buvo pradėję su tais vabzdžiais kovoti (juos naikinti) J.Jabl. Vairui sunku buvo kovoti su griūvančiais vandens kalnais J.Balč. Greitai nebepajėgsime kovoti su ledu ir sniegu rš. | Ir ten ji toliau kovoja su mirtimi, besikėsinančia į jos kūdikio gyvybę I.Simon. 4. intr. prk. grumtis (jausmams, siekimams): Sieloje jis smarkiai kovojo P.Cvir. Jinai kovojo su savim ilgai T.Tilv. Anė vėl tyli, lyg apgailėdama išsiplepėjusi, lyg kovodama su savimi – ar sakyti, ar ne I.Simon. Jame kovoja pono išdidumas ir nerimastis V.Myk-Put. \ kovoti; apkovoti; atkovoti; įsikovoti; iškovoti; nukovoti; pakovoti; perkovoti; sukovoti; užkovoti
2 ×kovoti, -oja, -ojo ŽCh151 žr. kavoti 1.
kovoti junginiai
- kovoti iki galo, kovoti su, priversti kovoti su, šauniai kovoti