sukniubti reikšmė

Kas yra sukniubti? sukniùbti intr. 1. žr. kniubti 1: Ji prikanda apatinę lūputę ir sukniubusi pievoje pradeda verkti P.Cvir. Senelis sukniubo prie lavono ir sudejavo rš. Ir motina, sukniubusi ant suolo, pravirko balsu A.Vien. Sukniubo seselė prie vario vartelių B.Sruog. Šilbakis kone sukniubo įstumtas į kamerą I.Simon. Ievutė sukliko ne savo balsu ir sukniubo ant lavonėlio A.Vien. Boba sukniùbo ir prašos – visa ataduosianti, tik reikią nebemuštie J. Ir senė lyg pritrenkta sukniubo negyva prie durų V.Mont. Sukniùbo ant rankų, nepuolė Dkš. Arkliai, traukdami vežimą prieš kalną, sukniùbo Vdžg. Beeidamas netyčia ėmiau ir sukniubau Vv. Glitu – eidamas su tokiu nešuliu, gali sukniubti Antš. Į kalną belipdamas sukniubau Kal. Kaip stovėjo, taip ir sukniùbo vietoj Blnk. Kaip davė jam į sprandą, tai sukniùbo ir buvo ilgai kniūbsčias J. Sukniùbo senis, nešdamas maišą grūdų J. Moteriškės mažne visos sukniubusios meldžias Sz. Ir visi draug sukniubo prieš jį ant žemės Skv1Moz44,14. | prk.: Dusliai suvaitojo žemė, sukniubus po daugybe kanopų rš. Visa kas aplink jį sukniubo į miegą ir paskendo tamsoje rš. Sukniubo šešėliai lyg raudos ant mylimo kapo V.Myk-Put. ^ Arklys ant keturių kojų sukniumba, o aš ant vieno liežuvio nesukniubsiu Lš. 2. sugulti, sukristi: Bobulė … taisė, kėlė sukniubusius ir palaužtus pasodninkus V.Krėv. Po lietaus javai sukniùbo Rod. Avižos subiro, sukniùbo į grumstus, nė išpjaut Skr. [Avižos] da nebyra, tik sukniùbę labai Sld. 3. sulinkti: Žmogus sukniùbęs – palinkęs J. Jau mano diedukas sukniùbęs (susenęs) Prng. 4. sudubti: Apsupo stovinčią pagiryje, sukniubusią iš senatvės bakūžėlę ir įsigavo į vidų V.Kudir. Triobos visur pasenusios ir į žemę sukniùbusios J.Jabl. Gryčia sukniùbus Ds. \ kniubti; apkniubti; įkniubti; iškniubti; nukniubti; pakniubti; parkniubti; prikniubti; sukniubti; užkniubti