baba reikšmė

Kas yra baba? 1 bãba sf. ppr. vk. 1. motinos ar tėvo motina, močiutė, senelė: Močios močia vadinas bãba J. Anūkė nešioja bãbos dovanotą skarelę Ėr. Mūsų babãlė jau devintą dešimtį (metų) pabengė Vvr. Babutýte, noriu valgyti! Jnšk. Mūsų babulýtė jau seniai nebuvo Jnš. 2. Ms sena moteriškė: Ir tu kaip sena bãba pradėjai šalčio bijoti Grg. Susiprašė visas bãbas Pn. Babùčių prisirinko pilna gryčia Ps. A da kruti, babutė̃l? Ėr. Tai tau, babuliuk, kap tu be dantų, tai tau minkštesnis kąsnelis TDrIV297(Prng). 3. J priėmėja, akušerė iš sodžiaus moterų: Kaip tik moteris susirgo, parvežė bãbą Lnkv. Babùtė atnešė [vaiką] Grž.
2 babã interj. Erž, babà vk. 1. nėra, nebėra: Jau pienuko babã! Alk. Mamytė jau babà (išėjus)! Vlkv. Alus išsiseko – babã Žvr. 2. babt (nukritimui žymėti): Nestok ant krašto, bus babã (nukrisi) Zr.
3 babã sub. ind. vk. pyragas žr. babas: Neverk neverk, vaikeli, parveš tėtė babã Pns.

baba junginiai

• Satja Sai Baba