riedėti reikšmė
Kas yra riedėti? riedė́ti, ríeda (riẽda Jž), -ė́jo intr. Š, J.Jabl, Jnš, Jrb 1. judėti sukantis, ristis: Kai aš jojau par laukelį, laukelis skambėjo, visi pilki akmenėliai į šalis riedėjo LTR(Ob). Rieda mano rateliai nesmaluoti, lylio! NS33. Kur tas kamuoliukas riedės, ir tu ten keliauk LTR(Kpč). Eini gi – net kiaušinis nuo galvos neriedė́tų An. Kūlio rieda (susiima kojas ir virsta per galvą) Ds. | prk.: Kad dar jo ratai nerieda (neturi lėšų), neatvažiuos Ds. Ekonomika rieda žemyn sp. Net galutinai riedant į prarają, nėra ko įsikibti, nėra ko įsitverti rš. O sunkumai jam nuo širdies, kaip akmens nuo krosnies, paskui kits kitą riedėjo, riedėjo Vaižg. ^ Obuolys nuo obelės netoli terieda Kp. Obuolys netoli terieda nuo obels Krtn. Eina, ir važiuoja, ir ratai rieda, ir vis ant vietos (laikrodis) LTR(Šlv). Rieda bėga – vis ant vietos (verpia) LTR. ║ slinkti (apie saulę, mėnulį): Mėnulis skaistus padange rieda LTR(Pn). Saulė riedėjo žemyn ir ruošėsi greitai pasislėpti už aukšto Šventosios kranto J.Bil. Teka rieda saulelė pro vario vartelius J.Jabl. Saulė riedėjo pavakarėn, ir lietaus nužliaugtos, nupilkusios rugienos parausvėjo J.Balt. Frontas riedėjo artyn be jokio sustojimo rš. 2. važiuoti: Parke ir jovarų kely dirbę žmonės mato, kaip Mackevičius rieda iš dvaro V.Myk-Put. Nenutrūkstama srove į statybos aikštelę rieda sunkvežimiai su statybine medžiaga rš. Garvežys trūktelėja vagonus, ir jie, paeiliui sujudėję, trinksėdami ir supdamiesi, ima iš lėto riedėti pro šalį rš. | prk.: Vis dėlto mūsų žmonės rankų nenuleidžia, tik barškėdami, girgždėdami kaip netepti ratai rieda toliau, ir ne tik rieda mūsų plačiu duobėtu vieškeliu, bet stengiasi jį ir pataisyti Pt. Palanga buvo lyg akmuo ant kelio, per kurį nesustodami riedėjo istorijos ratai rš. Senas kaip į pakalnę ratai riẽda Gd. 3. DŽ lašais kristi, byrėti: Saulužėlė tekėjo, tekėjo, rasa žiedais riedė́jo, riedė́jo (d.) Rd. Anai ašaros iš akių rieda J. Ašaros riẽda per jo skruostus BŽ229. Gegute nekukuotau, kad ašarėlės per skruostus neriedėtų MTtI45. Gailiai verkia sakalelis, byra rieda ašarelės (d.) Švnč. Gailios ašarėlės man par veidą rieda NS1321. Ašaros kaip žirniai riedėjo jai iš didelių ir apskritų akių J.Balč. Ried[a] ašarėlė man dėl bernelio Zp. 4. greitai sruventi, tekėti: Par mano dvarą upė tekėjo, vandenėlis riedėjo (d.) Jž. 5. sklisti (apie garsą): Giesmę gieda, žodžiai rieda kaip perkūnai iš dangaus! A.Baran. Iš jūros atbėga šniokšdama vilnis, pribėgusi prie kranto, subyra į smulkias daleles, o nuo kranto rieda vasarotojų juoko garsai T.Tilv. 6. greitai eiti (apie mažą ar storą): Merga rieda, t. y. eina smulkiais žingsniais J. Paulina riẽda ir riẽda penkius kartus pakalnėn karvių keltų Slm. Riedė̃s palengva, i gan[a], greit jau nepa[e]is Pš. Vieversėlis gražiai gieda, piemenėliai laukan rieda LTR(Všk). Būreliais moterėlės su vaikais riedėjo vėl į vienkiemius takais T.Tilv. Žvejas ėjo šalia karalaitės, voverė riedėjo (šokinėjo) pryšaky, o vilkas su kiaune bėgo iš šonų rš. | prk.: Čia mokinys kaip obuoliukas rieda iš klasės klasėn be sukliuvimų An. 7. prk. slinkti, eiti (apie laiką, metus): Rieda, rieda baltos naktys sidabrinėmis alėjomis S.Nėr. Tačiau gyvenimas, matyt, rieda pagal kažkokius kitokius teisybės dėsnius V.Myk-Put. Dienos riedėjo viena po kitos, panašios kaip to paties paukščio dėti kiaušiniai J.Avyž. Bet argi gyvenimas visada rieda lyg per stalą? rš. Jų gyvenimas riedėjo kaip sviestu pateptas rš. 8. lipti, ropštis: Labą rytą! Jau riedat (keliatės iš miego)? Pkr. 9. M, DŽ, Jnš kaltis iš kiaušinio, ristis, skilti (apie paukščiukus): Žąsiukai iš kiaušių pradeda riedė́ti J. Peri keturias savaites: ketvirtos pabaigoje prasikala, riedė́t pradeda, plyšta tie kiaušiniai Sml. 10. impers. prk. eitis, sektis: Jam labai sunkiai riẽda Rm. 11. atsirasti, kilti: Šios kategorijos žodžiai daugiausia yra riedėję iš linksniuojamųjų kalbos dalių netiesioginių linksnių LKGII428. \ riedėti; apriedėti; atriedėti; įriedėti; išriedėti; nuriedėti; pariedėti; parriedėti; perriedėti; prariedėti; pririedėti; suriedėti; užriedėti