skilti reikšmė

Kas yra skilti? 1 skìlti, skỹla (-sta Rtr, skil̃na LKKIII52, skỹlna), -o intr. Š 1. M, L plyšti, trūkti į dalis, darytis plyšiams: Kur lygesnis medis, tai skỹla gerai LKT314(Ob). Suktas medis – nori, kad gerai skil̃tų, Dkš. Tas beržas gerai skỹlna Lkv. Ar eglė, ar pušis – nežinau, katara geriau skỹla Aps. Tas medis gerai skìlsta Prk. Obelės labai greit skìlsta (plyšta šakos) Ktv. Eglė, uosis gerai skỹla LKT224(Bb). Ąžuolas skìlsta kaip stiklas (trupa) Sg. Beržo kamlys ne tep skìlsta kap viršūnė Dv. Tartum reikėt skìlt, ale, matyt, šaka papuolo Slm. Skalus medis greitai skỹla J. Diktas medis yr, neskilstą̃s Dr. Tas pagalys skỹla K. Iž beržo nèskyla [malkos] GrvT102. Ką šaltis didesnis, tai skỹla kelmai Dglš. Jam buvo žandikaulis skìlęs, tai sukabino tę kaži kai Jrb. Kartums (eilėmis) sudeda meisą – pjauni, i skil̃na Užv. Akmuo skildavo sluoksniais, neleisdamas išryškinti skulptūrinių formų rš. Siratų ašaros ažniek nenueina: kai užlaša in akmenio, net par pusę skỹla (d.) Slk. | prk.: Drasko kriautinę, o galva skỹla (labai skauda) Aln. ^ Medis tik išilgai skyla LTR(Srj). Galvok, kad net skiltumei (labai smarkiai)! Vaižg. 2. skeldėti, trūkinėti, plaišioti, eižėti: Nuo vėjo lūpos skỹla DŽ. Mano rankos vis, kaip tik ruduo, ir skỹla Sdk. Per didelius karščius ir rugienose vaikams kojos (ir rankos pjovėjoms) skyla J.Jabl. Daktarai sakė, kad, kai vėžys, tai liežiuvis skỹla Slm. Paviršis vopnos duobėje pradės skilti A1884,354. Po katrą medį moteriškos karstos, tai to medžio vaisiai labai skyla LTR(Kp). 3. sprogti (apie pumpurus): Šiemet šalta, tai medžiai sunkiai skỹla Ml. 4. N nuo daužymo atsirasti, iššokti (kibirkščiai): Pradeda skilti ugnis iš plieno S.Dauk. Velnias su ožiu kai pradėjo badytis, tik kibirkštys skyla TDrVI116(Prng). Nuskridau dai laukelin akmenelių skaldyt – nė iš vieno akmenelio ugnelė neskilo (d.) Tvr. | prk.: Protesto balsas, toks griežtas ir savas, skilo žaibais iš širdies V.Mont. 5. Sdk, Alks, Smal kaltis, ristis iš kiaušinio: Višteliai greit skil̃s Onš. Žąsiokai skìlo, ir višta vieną ažumušė Gdr. Pavasarį, žąsyčiams skìlstant, kartais yr patys patvinimai Plt. Ar kalakutinėliai jau skìlsta? Vkš. Onelei šiandien skìlsta viščiukai Trk. Kaip ateina rakas, žąsytis skilsta iš kiaušio, t. y. prasiraka kiautas J. Kai atšilo ir pradėjo skilti žąsiukai, naujas darbas atsirado: reikėjo jie lesinti ir saugoti J.Bil. Minkštu vėju dėtì perėti gerai skìlsta vištyčiai Nt. ║ trūkinėti, ritantis paukščiukams (apie kiaušinius): Kiaušiniai kai skỹla, tik razlūžta razlūžta, i išeina viščiukas Klt. Skìlsta kiaušis, ir išrieta vištytis Als. Skìltinas kiaušis, o neskìlo – buvo neužšauktas Šts. ║ prk. iron. keltis iš lovos: Ar jau beskìlstąs? Šts. 6. šakotis, dalytis: Vienas kelias tiesiog eina, kitas į šoną skỹla Gs. Merginų eilė skyla per pusę ir scenos kraštais nueina į gilumą rš. 7. irti į sudedamasias dalis: Atomo branduoliai gali skilti arba jungtis vienas su kitu rš. Sudėtingieji angliavandeniai įšildami skyla rš. 8. FT pasidarius nevieningam, skirtis, skaidytis: Organizacija skìlo į kelias grupes DŽ. 9. prk. sektis: Jam sunkiai skỹla su tuo namu: kadai pradėjo, o galo nematyt Ut. Pradėjo rūmą statyt ir nepabaigia: gal nelabai su pinigais skỹla Ds. ◊ galvà [pusiáu] skỹla sakoma, turint didelį rūpestį: Galva skilo nuo minčių rš. Mano galva pusiau skyla LTR(Mrj). Iš tų rūpesčių gali galvà skìlt Dkš. net aũsys (laukaĩ, óras) skỹla sakoma, kam garsiai rėkiant: Net aũsys skỹla nuog tokio rėkimo Nč. Kas te rėkia, kas te klykia, net jau laukai skyla? LTR(Ds). [Vaikai] rėkauja, kad net oras skyla rš. netolì skìlęs (nuo ko) panašus į ką: Netoli skilęs nuo anojo N. širdìs skỹla labai skaudu, liūdna, gaila: Širdis skyla iš skausmo TS1900,10-11. Žadą užkandau, nors man širdis skilo rš. Ak nelaimė, ką aš matau, širdis plyšta, skyla LTR(Dj). \ skilti; apskilti; atskilti; įskilti; išskilti; nuskilti; paskilti; perskilti; praskilti; priskilti; razskilti; suskilti; užskilti
2 skìlti, -ia, skýlė 1. tr. Q182, SC47, R, MŽ, SchL131, K, L, Rtr, Š, DŽ daužti, žiebti, norint gauti ugnį: Mano atminime skìldavo ugnį su skiltuvu Grž. Kur skiltuvas? Skìlsim ugnį Rdš. Ugnį skýlė, net kibirkštys pasipylė Stk. Skìlia tum skiltuvu ir kuria liulką Pls. Vyrai pintis išsivirydavo į šarmą ir skìldavo Skr. Budė, ką skýlė ugnį LKKXIII25(Grv). Skýlė, skýlė, atbaladoj[o] pirštus Azr. Arkliai ant visų keturių kalstyti, kai važiuoja, net ugnį skìlia Dkš. Prikimšęs pypkę, užrišęs krepšį ir užkimšęs jį už juostos, [Grigas] ilgai, vis dūsaudamas, skylė pintį V.Krėv. Aš skýliau ugnį su skiltuvu iš titnago J. O kitsai ugnies į pintį skìlia vėpsodams K.Donel. Skiliu ugnį R139, MŽ183. | refl. tr.: Jis išsitraukė skiltuvą, titnagą, pinties skiautelę ir ėmė skiltis ugnies užgesusiai pypkei V.Myk-Put. Seniau visi skiltuviais skýlės Pls. 2. intr. rodytis ugniai, kibirkščiuoti: Kur užmynė akmenėlį, čia ugnužė skýlė JD774. 3. intr. J, DŽ kirsti, skelti, duoti: Vaikas manęs nemyli: žiūrėk, kaip skìlia rankute Snt. Kad skìlsiu ausin, tai net penkios bažnyčios pasirodis! Dbč. Tas … pradėjęs su knipeliu … per galvą skilti TP1880,42. | refl.: Tik telkšt, telkšt – ir vėl skìliasi Gs. 4. intr. DŽ šnek. smarkiai eiti, bėgti, joti ir pan.: Bernas kad skìlia, tai skìlia pabaliais! Krok. Kiek anoji pinojo koja už kojos, tiek šitoji skilte skilia KlK27,72. Tai skìlia zuikis pakalnėn! Rdm. Antanas geriausiu arkliu skylė visų priešaky rš. 5. intr. šnek. smarkiai rėkti: Rėkiau rėkiau, skýliau skýliau, kad prūsai neimt karvės – jau ir užkimau, ir kriokšt pradėjau Lp. 6. intr. šnek. smarkiai lyti: Tai gražiai skìlia lietus! Alv. 7. intr. šnek. tiesiai sakyti, rėžti: Skìlia akysna kai žarijom Klt. Skìlk akysna – tegu žino! Klt. 8. refl. ristis iš kiaušinio, kaltis: Jau skìliasi višteliai Dv. ◊ net kìbirkštys skìlia sakoma, sunkiai, su vargu ką darant: Net kìbirkštys skìlia iš vaiko [skaitant] Lp. skìltas perė́tas 1. bet koks, bet kas, kiekvienas, visi: Skìltas perė́tas moksluose, o kiaulių jau nėr kam ganyt Dkš. Skìltas perė́tas dabar turi mašiną Aln. Skìltas perė́tas – visi eisiam į veselę Kl. Visi – didi maži, skìltas perė́tas – ka eina virsdami po tą daržą! Trk. Skìltas perė́tas žanyties nora Plt. Visi išejo į šokius – skiltas perėtas Šts. Skìltas perė́tas dabar vis gražiai nori vilkėt An. 2. apie prastą, niekam tikusį žmogų: Mergos gi būta – skìlta perė́ta Ktk. Skìltas perė́tas, o visur lenda Rk. \ skilti; apskilti; įskilti; išskilti; nuskilti; praskilti; priskilti; suskilti
3 skìlti, skỹla, skìlo intr. K, NdŽ; N patekti į skolą, įsiskolinti: Buvome kaip ansai, kursai grynas, o yr daugi skilęs DP194.

skilti sinonimai

skilti antonimai

skilti junginiai

  • (į)skilti, įdaužti, įskelti
Ką reiškia žodis skiltininkas? Visi terminai iš raidės S.