skeldėti reikšmė

Kas yra skeldėti? skéldėti, -ėja (-i [K], OGLII367, skelda H, R412, MŽ555), -ėjo SchL122, K; R, N, Sut iter. 1 skilti. 1. Š, DŽ skilinėti, sproginėti, trūkinėti, eižėti: Suvirusi bulbė, batų skūra netepama skéldėja J. Tvoros skeldėjo J.Jabl. Kalk, kalk kietai! Kai pradės skéldėt, nebeištrauksi Užp. Žemė nuo kaitros, medis nuo saulės skéldė[ja] J. Ir žemė drebėjo, ir uolos skéldėjo DP179. | prk.: Ūžesio pilna troba, juokais sienos skeldėja Vaižg. | refl.: Ir žemė sudrebėjo, o uolos skeldėjosi GNMt27,51. ║ triūštant šakotis: Paaugusio plauko galūnelė y[ra] parskelta, skéldė[ja] Ggr. 2. pleišėti, skirsti, trūkinėti (apie odą): Blauzdos skéldėti praded pavasarį J. Ten žmogaus burna tuoj išdžiūsta, oda ima skeldėti rš. 3. skirstytis, skaidytis į dalis: Anas neleidžia savo ūkiui skeldėti rš. Kolei skeldėjo Italija, kaitrūs Dantės žodžiai buvo jūros švyturiais geresniems jo tėvyniečiams Vr. \ skeldėti; apskeldėti; įskeldėti; nuskeldėti; paskeldėti; suskeldėti