trūkinėti reikšmė
Kas yra trūkinėti? trūkinė́ti, -ė́ja, -ė́jo NdŽ, trū́kinėti, -ėja, -ėjo iter. dem. trūkti: 1. Trū́kinė[ja] lenciūgas, nudilęs, nubuvęs DūnŽ. Asiai stipri, netrū́kinė[ja] Krš. Dėl riebalų stokos plaukai trūkinėja, plonėja rš. Kad briedis bėga, ir šaknys trūkinė́[ja] Šts. Pėdeliai šokinėja, ryšeliai trūkinėja nuog buožės spragilo LTR(Al). 2. Moters balsas ėmė trūkinėti, prikimo V.Bub. Šneka joms trūkinėjo, vis neatsitaikė dalyko, kuris jas abi sudomintų ir sujungtų rš. Eilėraščių ritmas neryškus, trūkinėjantis rš. 3. Trūkinė́ja nuog šalčio ledas Rdš. Ledas po ma[no] kojom trūkinė́jo, o aš ejau basa Kls. Kad šokdavom, tai šokdavom, net asla trūkinė́davo Dbk. Ilgai trū́kinėjo mun sūriai, daba ne Šv. Seniau būtų davę [už seno negerbimą], dundės būtų trūkinė́ję Drsk. Pradėjo trūkinė́ti tie guzai Trk. Oda mažne trūkinėjo, o vantos gavusi, darėsi raudona raudoniausia rš. Seni marškiniai, parpečiukai nora trū́kinėti Krš. Vilnos buvo praščios, nertiniai trū́kinė[ja] Krš. | prk.: Po Mindaugo krikšto religinė aisčių visuomenės vienybė ėmė trūkinėti V. Aln. 4. Karvės papai trūkinė[ja], krau[ja]s bėga Kv. 5. Aplink granatos trūkinėjo rš. 6. Sagos trūkinė́ja DŽ. ◊ gálvą trūkinė́ti Kair neatsargiai bėgioti, vaikščioti: Netrūkinė́k gálvą – dar puodus išversi! Lnkv. \ trūkinėti; aptrūkinėti; atitrūkinėti; įtrūkinėti; ištrūkinėti; nutrūkinėti; patrūkinėti; pratrūkinėti; sutrūkinėti; užtrūkinėti