nutrūkinėti reikšmė

Kas yra nutrūkinėti? nutrūkinė́ti intr. 1. iter. dem. nutrūkti 1: Kaži kas tokie plaukai nūtrū́kinėję Krš. 2. DūnŽ iter. dem. nutrūkti 3: Karšdavom linus, tos galvukės nutrūkinė́ja Bsg. [Žąsims] plunksnos nutrū́kinėjo Pvn. 3. iter. dem. nutrūkti 4: Nutrū́kinėjo nū virvės drabužiai Jdr. 4. End nupleišėti, suskerdėti: Basoms kojoms lig pat rudinies būsi, kojos liuob būs nutrū́kinėjusios Šv. \ trūkinėti; aptrūkinėti; atitrūkinėti; įtrūkinėti; ištrūkinėti; nutrūkinėti; patrūkinėti; pratrūkinėti; sutrūkinėti; užtrūkinėti