šakotis reikšmė
Kas yra šakotis? 1 šakõtis sm. (2) 1. DŽ, NdŽ žr. 1 šakočius 2: Kurgi dėsi tas puodynes – nešk ir sukabink ant šakõčio Kp. Liuob drabužius ant šakõčio padės i džiovins Vvr. 2. MLTEIII888 akėčios iš šakoto medžio (ppr. eglės): Seniausios [akėčios] – šakotis (nukirsta eglės ar pušies viršūnė su apkapotomis 50–70 cm ilgio šakomis), kurį iš pradžių traukė žmogus, vėliau arklys arba jautis LTEI104. 3. NdŽ kul. toks aukštas šakotas kepinys, raguotis: Išsigaravęs, pasenęs šakõtis – pakulos (neskanus) Užp. 4. tokia milo rūšis: Šakotẽlis Ggr. 5. NdŽ šakotumas.
2 ךakõtis sm. (2) 1. žr. 2 šakočius 1: Mes su šakočiù kapojam virtas bulves kiaulėm šert Srj. 2. žr. 2 šakočius 3: Vyrai kala dalgius ant šakõčio užsidėję Ck.
3 šakõtis, -ė smob. (2) kas išsišakojęs: Dvailašakė šakõtė (bot. Dicranum hoparium) KŽ; Mt. ║ kas su šakotais ragais: [Stirnų] ožys šakotis rš.
šakotis junginiai
- (pa)sukti, suktis, šakotis, atsišakoti