pleišėti reikšmė

Kas yra pleišėti? pléišėti, -ėja (-i, -ia, -ti), -ėjo intr. 1. SGI101, Prk, Žgč skeldėti, trūkinėti: Skūra lūpų, rankų nuo saulės, nuo darbo, dirva nuo sausros, pyragas nuo gerų mielių, akmuo nuo ugnies, speniai karvės nuo šalčio arba ilgo žindymo, medis nuo saulės pléišė[ja] J. Beveizdint vandens kilo, ledai pleišėjo ir plūduriavo apsiputoję Žem. Lentos ant saulės pléišė[ja], reik į tamsią vietą sukrauti Kv. Balkiai, kad padėti ant saulės, pléišėjo, ir lovys parplyšo Škn. Nuo lietaus šiemet vyšnios pléiši Ds. Ir tvoros nu šalčio pléišėjo Šll. Duok taip, kad kailis pleišėtų Lpl. Ir žemė drebėjo, ir uolos pleišėjo, ir grabai atsivėrė VlnE211. Žemė plyšta, pleiši MŽ320. | refl.: Jau bulbos pléišias – išvirė Švnč. ║ K skirsti: Vaikai, nebraidykit basi: nuo balos vandenio pléišėja kojos Sv. Blauzdos pléišti OG354. Man rankos pléišti Ds. Lūpos pradėjo pléišėt Ktk. 2. prk. šaukti, rėkti: Vyrai taip pleišėjo garsiai, net jauja drebėjo S.Čiurl. Ko tu pléišti, kap uodegon kirptas? Ml. Ji per daug ant jo pleišėt pagavo Sch212. ◊ širdìs (širdimì) pléišėja labai sielvartauja, jaudinasi: Mano širdìs pléišti Ml. O girdėdami tai, pleišėjo širdimis savo A.Baran. Kaip gailingai verkė, o tikrai pleišėjo širdis jų MP167. \ pleišėti; apipleišėti; atpleišėti; įpleišėti; išpleišėti; nupleišėti; papleišėti; perpleišėti; supleišėti