skiltis reikšmė
Kas yra skiltis? skìltis sf. (1) K, Š, Rtr, skiltìs (3); L, skiltis sm. R, N, skyltis [K] 1. SD60, Sut ppr. dem. natūraliai atidalijama vaisiaus, daržovės ar kt. dalis: Pupos, žirnio skìltis DŽ. Skiltis česnako I. Moteriškė ištiesė senukui apelsino skiltelę rš. Suvalgiau skiltùkę česnako Prn. ^ Taip maloniai begulinčiu anuodu, kaip česnako skiltys J. Nuejau miškan be kirvio, be lopetos, atsinešiau dvi skilteles, dvi palteles ir vieną katilo dugnį (gilė) LTR. 2. iš kelių dalių susidedančio organo atskira dalis: Didžiųjų pusrutulių žievėje yra skiriamos kaktos, viršugalvio, smilkinio ir pakaušio skiltys rš. Plaučių skiltis rš. Dešinioji kepenų skiltis yra daug didesnė už kairiąją rš. ║ Vlk viena sėdmenų pusė: Kap paleidau lazda, ažna ir nutikau galu per skiltį Arm. 3. K, Šmn atskilusi ar atpjauta vaisiaus, daržovės ir pan. dalis: Buroko, griežčio skiltys J.Jabl. Didelėm skìltim supjaustei bulves – neišvirs Skr. Grybus reikia išdėliot in saulytės po skiltelýtę, tada gražiai sudžius Lel. Padalyk obuolį an lygias skìltis Dbk. Obuolio skìltis KI90. Im' vieną skiltẽlę agurko i valgai Dglš. Dabar skiltelýtėm pjauna kumpį Strn. Misliau, kad skiltùkė mėsos, o čia kaulas! Ss. | prk.: Siaurutė mėnesio skiltelė panaši į dailaus piršto nupjautą nagą rš. ^ Dešimt avelių vieną skiltį graužia (verpia) LTsV612. 4. M, Vžns atskeltas gabalas, atskala, nuolauža, atšaiža: Kalkakmenį galima skaldyti didesnėmis skiltimis rš. Rodo tą (jūros buvimą) skiltys uolos, nuskilusios nu tų kalnų S.Dauk. Išėmęs tą skiltį mūro, įlindo pirmu jaunesnysis vagis, prisisėmęs pinigų, išlindo laukan, o mūro skiltį įstatė atgal BsPII146. ║ popieriaus gabalėlis, atkarpa: Ir pats Karolis teturėjo tik tezes siauroje popieriaus skiltelėje rš. 5. kokio daikto sudėtinė dalis: Laivui praplaukus, tilto skiltys palengva vėl nusileidžia rš. 6. tam tikros sistemos sudėtinė dalis, skyrius, skirsnis: Vienas veiksmažodžių skyrius gali ir pats kelių skilčių būti J.Jabl. Jų (žemaičių) kalbos yra trys didžiosios skiltys: telšiškiai, raseiniškiai, klaipėdiškiai J.Jabl. 7. plyšys: Padaryk didesnę skìltį, matai, kad neišlenda vištukas Smn. Drapanos skìltis J.Jabl. Sunku būdavo į žąsinę plunksną gerą skiltį padaryti Kel1881,51. ║ skyrimas, sklastymas: Plaukų perskyrimą vadina pas mus skiltim Srv. 8. LL249 nelaužytas teksto rinkinys ar jo atspaudas (nuotrauka): Korektūras taiso skìltyse DŽ. Skiltis spaustuvė ištaisė, ir jau visai kitokia nuotaika skaitėme sulaužytą į puslapius knygos tekstą A.Vencl. Laikraščio ir žurnalo skiltys rš. 9. PolŽ74 stulpelis tarp dviejų stačiųjų linijų raštinių ir kitose panašiose knygose ar lentelėse, grafa: Popieriaus lapas, suliniuotas skìltimis DŽ1. Kortelės skiltys rš. 10. mat. skaitmens vieta, reiškiant skaičių: Dvejetainė skiltis SkŽ17. Traukdami kvadratinę šaknį, skaičiaus skaitmenis skirstome į skiltis Z.Žem. 11. N, Lš, Dsm rauginta kopūsto galva: Suvalgė pusę skìlties kopūstų Drsk. Visą skiltį su duona suvalgė Arm. Atsinešk skìltį, tai sustrupinę valgysim Vs. Poviliene, duok man skiltiẽs Auk. 12. ppr. pl. Stlm patiekalas iš supjaustytų daržovių: Šiandien gavome lašinių su skìltims Vvr. Mes labai mėgdavom valgyt iš tušytų burokų padarytą skìltį Brž. Seniau gavėnioj tik duona, druska, bulvos ir burokų skìltys Ds. Pietum išviriau skiltẽlių (bulvienės) Tvr. 13. ppr. pl. kietai surūgusio pieno žildiniai: Vakar tai buvo geros skìltys surūgusios pieno Jrb. Man suplaktas rūgusis pienas negardu, dar galiu valgyt, jei yra kiek skìlčių Žvr. 14. LTII440, BTŽ bot. lapo dalis (pars): Baltažiedžių plukių lapų skiltys susideda iš 2–3 dalių rš. 15. BTŽ bot. sėklaskiltė (cotyledon). 16. LTII436(P) bot. taurėlapis (sepalum). 17. padalinys, grupė: Kiekvieną naują kariuomenės skiltį sutikdavo griausmingais šauksmais A.Vien. 18. padermė, gentis, giminė: Jis paeita iš aukštos skìlties, t. y. giminės J. Tas žmogus ne nuo tos skìlties yra išskeltas J. 19. rūšis, veislė: Bulbių, cibulių skìltis J.