stulpelis reikšmė

Kas yra stulpelis? stulpẽlis sm. (2); Rtr 1. LKAI127, Bd, Ds ratelio dalis ritei laikyti, panelė: Ratelio stulpẽliai – špūliai laikyt Vrn. 2. medžiaga (skystis, gyvsidabris), esanti tam tikrame siaurame, ilgame vamzdelyje: [Termometro] gyvsidabrio stulpelis rodė trisdešimt šešis ir pusę V.Bub. Skystiniais [barometrais] slėgis nustatomas pagal skysčio stulpelio (slėgio imtuvo) aukštį LTEII30. 3. ppr. pl. Vad toks mezgimo arba nėrimo būdas: Megzti pradedama dažniausiai gerųjų ir išvirkščiųjų akių stulpeliais, kurie mezginį prilaiko rš. Riešelis yra dirbamas stulpẽliais Ėr. Spencerį nunėrė stulpeliù teip, kaip pirštinei čiurnį ka neria Jnš. ║ tokiu būdu numegzto mezginio dalis: Stulpẽliai bus geri tie patys – da gi stipri Sdk. 4. teksto skiltis: Kronika apima dvidešimt vieną spausdintą stulpelį rš. ║ viena po kita surašytų ženklų ar skaitmenų eilučių grupė: Bemat stoja tyla, vietoj karikatūrų lentoje išdygsta geometrijos brėžiniai, algebros stulpeliai sp. 5. Ds, Dgl, Ktk, Sl žr. 1 stulpas 8: Audeklo dar liko aust siena su stulpeliù Šl. Apimečiau dvi sienas su stulpeliù Sdk. Vienai marškai sieną su stulpeliù metu Aln.

stulpelis sinonimai

stulpelis junginiai

• turėklų stulpelis