plyšti reikšmė

Kas yra plyšti? plýšti, -ta, -o 1. intr., tr. SD239, CII300, H, K rastis plyšiams, skylėms, skilti į dalis, driksti, trūkti, sprogti: Alyvniai (alyviniai) obuoliai plýšta an obeles Dglš. Skersai plyštantis vaisius LTII438. Subrendusios ankštys plyšta, ir grūdai išbyra rš. Kap plýšo toj drobė, visi grūdai razsipylė Grv. Plyšta šilkų tinklelis JV841. Tinklas jų plyšo BtLuk5,6. Čia debesis plýšusi KII360. Plyšta pūslė SD310. Maniau, žarnos pliš: duoda pusę stiklinės aliejaus Rš. Žemė teip suaižėjus: bulbė auga, i žemė plýšta Sml. Žemė plyšta, pleišti R240. Plýšo duona, revas radõs Šlčn. Barbarka (kūlė) padirbta iš neplyštančio medžio Lnkv. Drūtai (labai) plyšus lėkštelė Plš. Stiklas plyšta R335. Akmuo karštas [v]andeny plyšta O. Tavas plýšo kiaušinis Aps. Nes kitaip plyšta sūdai, o vynas išteka BtMt9,17. Kirvio pentis plýšo Šlčn. | prk.: Nuo brangymečio ir bado darbininkų kantrybė plyšo (baigėsi, išseko) rš. ^ Valgyk ir pilvą plýšk Tl. Valgyk, kad pilvas plyšt, krutėk, kad akys lįst Ml. Tiek daug darbų, nors ir plýšk Ds. Visi gėrė ik plýštant Jrk32. Kad tu plýšk, nėr iš ko [pirkti] Imb. Motka raudojo, misliau, kad plỹš Str. Plýšk rėkdamas – jau neatšauksi [mirusio] Dglš. Plyšo raudodami (labai raudojo) Ck. Gale lauko puodas plyšta (aušta) B. plyštinaĩ adv.; N. ║ skirsti: Jau ma[n] ka plýšta kojos! Jrb. ║ sprogti (apie patrankų sviedinius): Ka tik plýšta snariadas, balsas girdžias – bubt Brž. 2. intr. duotis lupamam, knotis, atkepti, atšokti: Karnos jau plýšta J. Kad gilės krinta, reik krėsti; kad liepos plýšta (atkempa), plėšk J. Kada liepas plyšta, tada plėšk NžR. 3. intr. Aln dėvėtis, kiurti nuo ilgo nešiojimo: Neplyštamas (kuris ilgai neplyšta) drabužis J.Jabl. Par grumtynę vaikščiojant naginės labai plyšta Jnšk. Man plyšta kojinės Gršl. Visa kas žmogui plyšta Ant. Plýšo nuplýšo marškiniai Rš. 4. intr. Švn, Grž mažėti, atsileisti: Vai, ir sliduma, Dievulėliai! Ir neplyšta šitas šaltis! V.Krėv. Šaltelis plýšo Rod. 5. intr. Švnč, Pc, Šk šnek. smarkiai šaukti, rėkti: Ko čia taip plýšti, mes negi kurti esam! Vžns. Ko čia plýšti kaip smaugiamas! Lnkv. Ko plýšti kai inžabotas! Skdt. Vaikas rėkia plyšta, o jie lyg negirdi Sv. Mergos dainuoja, plýšta Skr. Vienas atsikėlė subambęs, o kitas plýšta, dainuoja Ut. Žiūrėk, ko tas vaikas visa gerkle plýšta Sdb. plyštinaĩ adv.: Plyštinaĩ rėkti NdŽ. 6. intr. Šln, Msn šnek. labai skambėti, aidėti: Laikykit vagį! – plyšo nuo riksmo laukai K.Bor. Kas taip šauka, kas taip verka, kad ir laukai plýšta? Krž. Kas te rėkia, kas te šaukia, net laukeliai plýšta Dkšt. Daržas plyšdavo nuo baisaus kudakavimo E.Miež. Kap ima [dainuoti], tai net plýšta troba Lp. 7. intr. šnek. būti perpildytam: Aruodai nuo visokių gėrybių pertekliaus plyšo sp. Kaimyno karvių tešmenys plyšta, o muno karvių tešmuo susitraukė Lk. | Galva nuo rūpesčių plyšta rš. Katrė, vienmarškinė, po plaukų, basa prie stalo kočiojo drabužius; įpykusi, įniršusi plyšo raudoniu (labai įraudusi) Žem. Ji graži merga – plýšta raudoniu (raudonais veidais) Jrb. ║ būti labai riebiam: Veidai raudoni, riebi [mergaitė], net plýšta Lp. Liuob prasčiai (prastai) ėsdavom, o žandai plýšo Krš. 8. intr. tūžti, širsti: Anie, tatai girdėdami, plyšo BtApD5,33. 9. tr., intr. šnek. ėsti, ryti, sprogti: Čia kieme visi plýšta bulbes Grv. Plýšta šeškus viščiukus Aps. Tas kiaulis gerai plyšta Slk. ^ Jūs plyštat – manęs nepažįstat Ml. ◊ apmaudaĩs (iš ãpmaudo, dėl piktùmo) plýšti labai perpykti, įširsti: Kuo neplyšau apmaudais negaudama vietos išvažiuoti, kur man reikia Žem. Iš apmaudo plyšti gal brš. Gal dėl piktumo plyšti B. aũsys plýšta apie didelį triukšmą: Čia buvo pats sujudimas. Rėksmas, klyksmas, beldimas, triukšmas toks, kad net ausys plyšo rš. galvà plýšta Lp sakoma turint didelį rūpestį, nesugalvojant kaip elgtis: Galva plyšta, nežinom, ką daryti Rm. gerklėjè plýšti labai šaukti: Janikė plýšta gerklė̃[je] Krš. juokù (juokaĩs) plýšti smarkiai juoktis: O tas žynys be galo džiaugėsi, net juokais plyšo J.Balč. Jis tik žiūri į dyvus ir plyšta juokais LTR(Ant). Salė plyšo juoku rš. lū̃š [ar] plỹš būtinai: Atrodė, kad jis pasiryžęs, luš ar pliš, įvykdyti kiekvieną įsakymą rš. Aš turiu išgelbėti savo viršininko gerą vardą – luš pliš rš. [ar] plỹš [ar] trū̃ks S.Dauk būtinai, bet kuriuo atveju: Trūks plyš, o arielkos reik Žem. Ar plyš ar trūks, nepasiduosiu VP6. Trūks plyš, bet reikia ryžtis rš. širdìs plýšta [perpùs, per pùsę] Jnš labai skaudu, liūdna, gaila: Ir mano širdis plyšo iš gailesčio J.Bil. Širdis krūtinėje man plyšta, bet žaist jausmais aš negaliu Mair. Vaikas merdėja, man širdis plyšta Žem. Kai duktė mirė, tai mano širdis plyšo Ml. Plyšta širdelė, sprogsta galvelė, nėra kam paguosti Žem. Bet jos (motinos) širdis perpus plyšo galvojant, kad sūnus niekados daugiau neregės savo tėvo J.Balč. Ka pradedi galvot, širdìs plýšta par pùsę Rd. trūktinaĩ plyštinaĩ karštai, energingai: Jis trūktinaĩ plyštinaĩ ima NdŽ. \ plyšti; apiplyšti; atplyšti; įplyšti; išplyšti; nuplyšti; paplyšti; parplyšti; perplyšti; praplyšti; priplyšti; razsiplyšti; suplyšti; užplyšti

plyšti sinonimai

plyšti junginiai

• plyšti juokais