Kas yra bubt? bùbt interj. 1. nukritimo, parvirtimo garsui žymėti: Bùbt ir nukrito obuolys žemėj Rm. Bùbt ant žemės pavirto jis, kaip girio[je] ąžuolas J. 2. sudavimo garsui žymėti: Bùbt plyta į pakaušį Dkš. Bùbt, bùbt su kumstims mušė Krtn.