kiaulis reikšmė

Kas yra kiaulis? kiaũlis sm. (2) meitėlis, paršas: Išdvėsė jo kiaũlis Pl. Neės kiaũlis iš tokio lovio Dbk. Be grūdų kiaũlio nenupenėsi Trgn. Šitokio kiaũlio, žinok, ir mėsos bus Trgn. Kiaulio taukas geresnis už visus Ds. Bėk, išvaryk kiaulį iš bul'bų, be visas išknis Rk. Papenėk kiaulį Sb. Kieno tie dagli kiauliai? Trgn. Šito kiaulio paūdrė tai labai diržinga Užp. Kad būt koks kiaũlis, būt kur nuolikos dėti Kp. Du kiaũliai reiks vežti [parduoti] Pl. Tris kiaulius gurban uždarė LTR(Ob). Kiauliùs išginė Dkk. ^ Kur lendi kaip kiaũlis? Mlt.

kiaulis sinonimai