skiltuvas reikšmė
Kas yra skiltuvas? skìltuvas sm. (1) Užv, Slnt, Šr, Ktv, (3a) Š, Rtr, Grž, Dglš, skiltùvas (2) Grž 1. Q182, SD97,117,220, R, N, [K], I, M, J, L, DŽ, Dv, Lz, Aps, Lš geležėlė ar akmuo ugniai skilti iš titnago: Ugnis buvo įžiebiama, smogiant skiltuvu į kitą akmenį ir įskeliant kibirkštį, kuri uždegdavo prie jo pridėtą kempinę ar kitą greit užsidegantį daiktą MLTEIII219. Pamečiau skìltuvą, nebėra kuo pypkė užsidega Sdk. Ugnį i skìltuvu įskeldavo Jnšk. Liulką rūkė: kapšys didžiulis, skìltuvas iš geležies Pls. Beskeldamas ugnį, nagus su skìltuvu parsidaužiau Brs. Pelėda išsitraukė skiltuvą, uždegė pintis V.Kudir. Išsiėmė skiltuvą ir titnagą ir pradėjo skilt LTR(Knv). Su skiltuvais, su siera, pulvieriu, su paraku niekados vaikai netur žaislauti S.Dauk. Kam dera, kam dera, svotų dantys kam dera? – Giltinei, giltinėlei, bus giltinei skiltuvai LTR(Kp). ^ Nosis kaip skìltuvas (smaili, plona) DŽ1. Boba kokia kūda labai, nosia kap skìltuvu Plš. Likai kaip skìltuvas (sublogai) Dglš. Ant fotografijos sudžiūvęs kaip skìltuvas Alks. 2. I, DŽ šaunamo ginklo įtaisas pistonui pramušti: Skiltuvas (plieninis stiebelis) skelia šovinių pistonus rš. Užsitraukiau skiltuvą ir iššaudžiau visus vilkus LTsIV335. 3. Šts kopūsto galvos ketvirtadalis. 4. LKAI117(Dbg) spragilo kotas, keltuvė.