žiebti reikšmė
Kas yra žiebti? žiẽbti, -ia, -ė K.Būg, Š, LVIV718, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, DrskŽ; N, M, L 1. tr. K, Štk, Lkš, Dv, Dbč, Sn, Mrs kurti (ugnį), degti šviesą: Tu žiebte sužiebk ugnį sau, t. y. susikurk įsipūtęs, ir aš jau žiebu J. Žiebk pečių su skiedromis, kad būtų šilčiau, t. y. pakurk J. Dar ugnė nežiebtà Lp. Ko ugnelės nežiebì? Sn. Žiẽbiam žvakes, kap griaudžia labai, žegnojamės Pns. Žiẽbk balaną, žmonės atejo Brb. Ir dabar – elektra užgiso, tai ar žvakę žiẽbk, ar balaną žiẽbk Kpč. Gal reiks žiẽbt: kamara nešalta, ale kad oras nešiltas dėlto Mžš. Kambarys buvo apšviestas menkos prieblandos šviesos, bet šeimininkas nei žvakės, nei lempos nežiebė V.Myk-Put. Vasaros metu, kada tokios ilgos dienos ir tokios trumpos naktys, žiburys žiebti buvo lyg nepadoru Vaižg. Žiebki žiebki, mergužėle, šviesų žiburėlį (d.) Švn. Žiebkie, mergele, man žiburėlį, klokie, mergele, man patalėlį LTR(Kpč). | prk.: Mūsų uždavinys – žiebti mokslo šventovėj žiburėlį po žiburėlio, kad jų liepsnelė skaidrintų žmogui gyvenimą P.Vaičiūn. Tamsiausiomis valandomis S. Čiurlionienė atkakliai žiebė mums viltį tikindama, kad tikrai pasimatysime rš. | refl.: Viena paskui kitą žiẽbėsi lempos NdŽ. Sutrūkusios pypkės parpė, geso ir vėl žiebėsi rš. | prk.: Atmintyje žiẽbėsi ir geso seni atsiminimai DŽ. Toji mintis man ruseno dar nepravėrus akių ir vis stipriau žiebėsi J.Jank. ║ įdegus apšviesti vietą: A šiandiej žiẽbėt gryčią? Mžš. 2. intr., tr. garsiai trenkti, kirsti (apie žaibą): Kad žiebs, tik žemė sudundėjo – ir dega troba TDrVI117. | Žiebk žaibą savo ir išblaškyk jas A.Baran. 3. intr. S.Dauk, KBII155 žibėti, spindėti: Elektrinė lempa žiẽbia šviesiau už žibalinę lempą Grk. | Jau žiebia rugiai pavasarį žemei nuplikus, sniegui nubėgus J. | prk.: Nuo kilnių idealų, nuo drąsaus įkvėpimo žiebė mums iš akių spinduliai Mair. | refl.: Ans veizdėjo, kada pradės žiebties saulė J. Aušra pradeda žiebties S.Dauk. ║ refl. imti žibėti: Jis (keleivis) dairėsi į jau visai betemstantį dangų, kur žiebėsi pirmosios žvaigždės J.Ap. Nurimki! Te saulė nukrinta, težiebias danguj pazarai B.Sruog. | prk.: Jos akyse žiebėsi apmaudas rš. Jaunoje, karštoje [Povilo Višinskio] širdyje žiebėsi ryžtas dirbti savo krašto žmonių gerovei rš. 4. intr., tr. Š, J.Jabl, DŽ, Bsg, Dgl, Vdžg, Ldvn, Žvr, Lkš, Lp, Mrc, Pns staigiai, stipriai smogti, kirsti, daužti, trenkti: Žiebeĩ tokiam ausin ir mesk laukan Sld. Žiẽba tam vaikuo – yr kaip žvėraitis Žr. Kad žiẽbsiu lazda, tai tu nutilsi! Jnk. Kad žiẽbsiu kada, ir kaulus pakratys Prn. Kai žiẽbsiu gerai kartą, tada jis man nieko nebepadaris Paį. Kad žiẽbė kumščia į snukį, tuoj raudoni burbulai išsivertė Gl. Kap žiẽbė kakta į pilvą man, kad persiverčiau grabėj kelis kartus kūliais Srj. Kad žiebiaũ kaktą – devynios bažnyčios pasirodė Lnkv. Taip žiẽbė į ausį, net kepurė nulėkė Jnš. Baltrus, nelaukdamas antro kirčio, irgi už pinučio stvėrėsi ir žiebė seniui į galvą V.Piet. Lįsk lįsk, kad jau žiebsiu tau į srėbtuvus! A.Vaičiul. Kad karvė žiẽbė ragais! Bgt. Sustoja [taurusis elnias], muistosi, įpykęs žiebia kanopa į urvinių skruzdėlių kupstą sp. 5. tr., intr. Mrc, KzR blokšti nuo savęs, stumti, sviesti, mesti šalin: Kap stversiu, kap žiẽbsiu į sieną, tai prilipsi! Ldvn. Eik tu laukan, ba aš tave kap žiebsiu, tai nereikės tau daugiau Nmn. Aš tavę kad žiebsiù nuo suolo Lp. Žiẽbk, ką turi rankoj DrskŽ. Povilas užsimojęs žiebė iš visų jėgų, tačiau sviedinys nulėkė tiesiai į bulves V.Bub. ║ intr. kristi žemyn: Kap žiebė nuo stogo, tai net akys per pakaušį matyt Al. Lėkštė kad slydo iš rankos, kad žiẽbė žemėn ir susgurino Dbč. 6. tr., intr. DŽ šnek. smarkiai ką daryti (pjauti, kirsti, eiti, važiuoti ir pan.): Jis platų pradalgį žiẽbia Al. Dabar kaip žiebsiu, tai iš karto skils pagalys Rdd. Jis palengva neina, kad žiẽbia, tai žiẽbia Skr. Reikės žiẽbt kermošiun dviračiu, dabar kelias geras Ds. Vos tik turkai sujudėjo šalčio prispausti, jau kad žiebėm, jau kad šovėm, rūta žalioji! rš. 7. tr., intr. prk. godžiai, su apetitu valgyti, gerti: Pridėjo visokių valgių, tai kad žiebiaũ šonus apsidaužydamas Šmk. Tu per daug žiebì cukrų Gdž. Sutartinai mirktelėjo vienas kitam ir žiebė dar po tris taureles, kol akyse pasipylė nebe žaibai, o tikros gaisų ugnys rš. ^ Pinigų nei kiaulės žiebia, nei žąses džiuobia, i niekur nėr Ml. Kunigo rankovė medų žiebia (kaminas) Tvr. 8. tr., intr. Prn šnek. atvirai, drąsiai, tiesiai sakyti, rėžti: Jis į akis [tiesą] žiẽbia Dkš. Vaikas dar nuo žemės neatsiplėšė, o jau žiebia kaip per mitingą rš. Žiebk žiebk, be reveransų K.Saj. 9. intr. taupyti, kaupti: Žiẽbia žiẽbia, o vis tiek ubagas Pv. 10. tr., intr. dėvėti, vilkėti, avėti: Jau du metu žiebù tuos batus Bt. Tai žiebia kasdien su nauja suknele Ar. 11. tr. skiepyti (augalus): Daržininkas eina prie erškėtrožės ir žiebia jon rožę Blv. 12. intr. K, LVIV718, BzBkXVIII252, NdŽ galėti įžiūrėti, įstengti matyti. \ žiebti; apžiebti; atžiebti; įžiebti; išžiebti; nužiebti; pažiebti; papažiebti; paržiebti; peržiebti; pražiebti; prižiebti; sužiebti; užžiebti