stumti reikšmė
Kas yra stumti? stùmti, -ia (-a Š, Ds, Ukm, Lp), stū́mė KBII162, K, Rtr, Š, RŽ, DŽ, KŽ; Q509, SD244,276, CII564, KlG99, R, MŽ, M, Amb, L, VĮ 1. tr. į[si]rėmus stengtis atitolinti, pajudinti, pavaryti, įkišti: Stùmti į krūvą NdŽ. Šalin stumti N. Kadai valgė košę, ieškojo čirškulio, o dabar stùmia šonan Klt. Ka aš bėgiojau dėl ano, tik stùma šalin Žeml. Burtininkė žąsiukus stū́mė par stebulę galiau vieną, kad augtų J. Dabar tą akmenį į kalną stumiu, ritu, keliu J.Marcin. Išvedęs arklį sušiauštais plaukais tarp ienų stumia T.Tilv. Vyras tęsia [vežimą], aš stumiù Ad. Kai ratai įklimpo, musėjo lipt nuo vežimo ir stùmt vežimą savim Skrb. Kap stū́mė [akmenį], tai vieną kraštą atskėlė Eiš. Vežimelis su dum ratais, kur žmogus jau stùma Rsn. Su tokiu obliu kai obliuoji, tai vienas traukia, o kitas stùmia Jrb. I tatai stū́mė pradalges tas to šieno, i tat nešė vandiniu pagal Jdr. Kokios puikios avižos: tiktai grūdus stùmk į malką – malkas pristumsi Pln. Stùmk jįjį nuo tilto į vandenį J. Sakau, stùmkiat aną par duris lauk Trk. Pradės stùmti, par kits kitą lipti Gršl. Dar jie arklį prieš kalną stum̃s Pv. Viena vedas kamarėlėj, antrą stumia seklytėlėj NS1037. Ans stumą̃s tas duris, sakąs: – Atdaryk, atdaryk Nv. Parvesdamas namo, stūmiau in karklyną, kad vilkas papjautų, meška sudraskytų LTR(Slk). Vėjas toks didelis: einant priešais, stùmia atgal Ėr. | Vienodo krūvio jonai stumia vienas kitą rš. | prk.: Stumiù stumiù tą mintį apie Janulėlį šalin, o vis mislyju Skr. Nauji žmonės ir nauji įspūdžiai ir nauji jausmai stūmė iš galvos senąsias, toli pasilikusias dienas rš. Kalbėjo Juza iš lėto, žodį po žodžio stūmė J.Balt. ^ Seną stumti pastumsi, o gauti neapgausi PPr102. Nestumk medį, kol nenukirtai LTR(Šmk). Kitą stumsi, ir pats įkrisi nestumiamas LTR(Grk). Verkė, ašara ašarą stū́mė, kad jai nieko neduoda Mrc. Lankas lanką stùmia Daugėliškin (vienas paskui kitą važiuoja) Dglš. Neturiu noro nė dirbt – tei kai šaltą vandenį nu burnos stumiù Erž. Stumia nuo savęs riebų kąsnį, pats nieko neturėdamas Ašb. Dievas davė rankas ne stùmt, bet imt Rod. Nė vienas nestuma nu savęs LTR(Pp). stumtinaĩ adv.: Dampį par tiltą stumtinaĩ parstūmėm Jnšk. Uždaryk duris stumtinaĩ Vvs. | prk.: Prigirdė prirydė, stumtinaĩ pristūmė skaninių Krš. | refl. tr., intr.: Vienas ant kito stumias N. Grįžom atgal, ba sniego daugybė, kelias iškeltas, arkliai vienas in kitą stumiasi Kt. Stùmas stùmas kaip du ožiai an tilto Kv. Gi dviratį stumíesiesi (stumies) ir veži tą pieną Mžš. ║ rš sport. tam tikru rankos judesiu sviesti rutulį ar kelti svorį. ║ pykinti, versti vemti: Nesinoria valgyt – stùmia atgal Mžš. 2. intr. bakstelėti, stuktelėti: Pati stūmė jam į kuprą, nedaleido nė prie ponios prisiartint Žem. ^ Ka stū́mei – kai metinis buliukas Erž. 3. tr. kišti į ką: Skląstį, kištuvą stùmti DŽ. Stùm savą ranką manuos nastruos (ps.) Lz. Ir kuo daugiau širsta, tai šitą pagalį šonan stùmia [meškai] LKT361(Trak). Jaunavedžiai turi kartum vandenin stùmt rankas Dv. Šitas jau su kartele šitą bradinį stùmia jau vandenin, kad giliau ažeidinėt Aps. Į savo kešenę tik stùma piningą Pj. Pelai reikia kiaulei lazda stùmt (nenori ėsti pelų) Slk. 4. tr. primygtinai reikalauti, varu varyti ką atlikti, spirti, liepti, raginti: Stùmti eiti, važiuoti NdŽ. Stùmti namo NdŽ. Nevejami, nestumiamì išvažiuosim Pv. Mani stùmdavo su juo šnekėt, kai jis supykdavo Jrb. Mes juk nèstumiam su prievarta valgyt Jsv. Aš gi jo nestū́miau, pats an manęs užbėgo KlbX132(Mlk). Našlė visada savo dukterį čiūliodavo, o podukrę stùmdavo, kur darbas sunkesnis Prng. Aš tą vieną duktelę turiu, ir tą labai toli stumiù (d.) Grv. Pasiūgėjai vaikas – i stùmia ganyt Trgn. Prie darbo jį visada stumtè stùmk Kair. Bronys diena dienon stū́mė [arklį] ir ažvarojo (privarė) Slk. Reiks jau mirt, kelinta eilia (karta) jau stùmia Pv. 5. tr. būti ko skatinamąja priežastimi: Kaip gyvenimas stums, taip eisiu V.Myk-Put. Praktiniai uždaviniai stūmė į gilesnius lietuvių kalbos, jos struktūros, išraiškos priemonių tyrinėjimus rš. Visa ekonominės raidos eiga stūmė prie baudžiavos panaikinimo rš. ^ Kas juos – bėda, vargas stùma (gerai, be rūpesčių gyvena)?! Lp. 6. tr. neleisti, trukdyti egzistuoti, gyventi, būti kurioje vietoje: Dviem porom ėmė darytis ankšta vienoje gūžtoje; viena kitą ėmė stumti, visiškai lygiai taip kaip paukščiai ar gyvulėliai Vaižg. Ir anus pradėjo stùmti atgal, i parstūmė jau, ir išejo visai vokytis iš čia šalin Vž. Stùmti priešą NdŽ. Stùmti ką iš smuklės NdŽ. Stùmia iš namų i mane jau [vaikai] Klt. Stùma tėvus į kūtę – tokie laikai Rdn. Ciecorius nuo sostų stumia vienu pabraukimu tik plunksnos, be kovos V.Kudir. Mus stumia iš to svieto SE106. 7. tr. PK103 stengtis, kad kas patektų į kokią (ppr. nemalonią) padėtį, būseną: Įvykdykite sąlygas – nebestumkite krašto į socialinę katastrofą J.Gruš. Patys tėvai stūmė mergaitę į purvyną, ir nebuvo kaip ją gelbėti LzP. Stumsiu bernelį į turmą, mesiu kepurę į purvą D98. Tus tiktai žodžius išrenkatės, kurie jumis visu geriausiai stuma į prapultį P. Top privedė, kur vėjai tūlų jų pageidimų juos stūmė ir varė SPI72. ^ Dideli turtai į pragarą stumia Mrj. Nuo vilko gindamas, an meškos stumia LTR(Km). Regi, kad skęsti, dą giliau stùmia Dglš. 8. tr. atidėlioti vėlesniam laikui, vilkinti, tęsti, delsti: Nebstùmk toliau [vedybų], imk kokią mergikę Krš. Jis tą šventę stùmia toly[n] Jrb. Vis stùmiam tolyn, da nenešam pieno [į pieninę] Rm. Stumia tolyn diena po dienos kai smertį Sln. | refl.: Tas reikalas vis taip stùmias tolyn Up. Vasara nuo vasaros stùmias, vis tas pats, neiškelia [iš namų] Klt. ║ refl. teisintis: Tum stumýs, ka svetys yra, i nedirbi Krš. 9. tr. kuo nors atsispiriant varyti: Valtį stùmia su prysais J. | refl.: Pasiėmiau dvi lazdas, tiek stumiúos, tiek skubinu Bsg. [Pingvinai,] žengę keletą žingsnių, atsigula ant ledo ir šliaužia tolyn, panašiai kaip rogės, stumdamiesi sparnais ir kojomis T.Ivan. O jis daba plauks: plaukė, plaukė, stū́mės, kol lankose buvo vandenio Mšk. Tai mudvi ir stū́mėmos ir su irklais, ir su vairu, ir su žėgliu Rsn. | Šėpis stùmias nuo krašto KI31. Laivas sunkiai stùmiasi NdŽ. 10. refl. LL171, NdŽ sunkiai, pamažu eiti, vykti, važiuoti: Rudens metas, kelias išmaltas, purvas. Ne tiek važiuoji, kiek stumiesi per molynes V.Bub. Išsiklausė jo namų ir stūmės į tą pusę M.Valanč. Jai vis rodės, kad eilė prie prekystalio stumiasi į priekį labai pamažu rš. Kelias blogas, tai stū́miaus stū́miaus, led parsistūmiau namo Vžns. Ana su vežimiuku stùmas – jos dagi mažutis Vdn. Būdavo, suvažiuoja bent keli, laužus kūrena, paskui stùmiasi tolyn Tj. Kur stumíes tep vėlai? Lp. [Svietas] pulkais stūmėsi daboti ženklų O. | prk.: Teip ir stùmias gyvenimas Šmn. 11. tr., intr. Dov, Šv, Nv, Kt prk. vargingai, nuobodžiai gyventi, gyvailioti; šiaip taip leisti laiką: Šiap tep gyvenam, dienas stùmiam, ir gerai Mrj. Stumù dienas, láuku išvažiuoti Krš. Darbų nė[ra], teip i stùmiam dienas po namus šilto[je] gryčio[je] Mžš. Stùmam diena po dienai – vis arčiau in smertį Ut. Čia metą kitą gali da stùmt Plv. Taip stumia metus po metų, belaukdamas geresnio užderėjimo rš. Stumu metus kaip atbulus ratus (atsakoma į klausimą, „kaip gyveni“) Kv. Stumk metus kaip žydas ratus LTR(Dr, Nt, Kal). Stumti tą gyvenimą, ir tiek Mrj. Teip ir stùmiam laiką VšR. | refl.: Mes turim stumtis N. Stumiúosi po truputį DŽ. Visas jo turtas buvo trys asilai, su tais gabeno iš miško malkas į miestą ir stūmėsi šiaip taip J.Balč. Juk jis čia pusbadžiu stūmėsi A.Vencl. Stumies žmogus diena iš dienos, ir gan A.Vien. Ir mūsų nuobodus gyvenimas: stùmiamės diena po dienai, ir tiek Užp. Da pieno pasitraiškom, mėsos nusiperkam – i stùmiamės Mžš. Gyvenu viena, stumúos Vlkš. Pensiją gaunam, sẽniai galiam stùmties Krš. Su šimtu rublių gali porą mėnesių stùmtis Prn. Tiek žvakių turėdamas, gali stùmties valandą KlvrŽ. Stùmsiuos kavalieriu Šts. Va teip stumúos po truputį, ir gana Ut. Už verpimą gaunu, už nerinius – taip i stumúos Pj. Kol kas da stùmas šiaip teip Tl. | Blogai mokos, tik tik stùmas iš klasės į klasę Krš. ║ refl. be darbo būti: Ką čia labai dabar ir bedirbsi, teip stumamės apie namus Dgl. ║ tr. blogai ką atlikti: Ana stū́mė tik (apie mokymąsi): žinojo, ka vis tiek iškiš iš aštuonių Rdn. 12. tr. nemaloniai nuteikti, atgrasyti: Šešiavilkis rado Vidmante nemaža ir tokių dalykų, kurie nuo jo stumtinai stūmė Vaižg. ◊ aklù stùmtis Sch73; MŽ, N veržtis jėga: Aklu stumiasi viens vieną B576. ãtbulas stùmiasi labai nenori: Vaikas stùmas ãtbulas nu tos kankolputrės Šts. dum̃blą stùmti su pečiaĩs Lk sunkiai gyventi, vargti: Žydas visada gerai gyvena, o mūsų žmogus dum̃blą stùmia su pečiaĩs Jnš. neĩ tráukt, neĩ stùmt; LTsV208(Pn) apie lėtą, nepaslankų žmogų. stùmk [ir] tráuk; LTsV123(Šd) apie lėtą, nepaslankų, prastos orientacijos žmogų: Nieko pats nepadaris: tik stùmk ir tráuk, stùmk ir tráuk Krs. Kad jis tai stùmk tráuk – nieko pats neatsigodo Sb. Su juo sunku – visą laiką stùmk tráuk Ktk. Toks stùmk tráuk, užtat i žmonos ilgai nerado Mžš. su grė́bliu stùmti NmŽ apie didelį ko kiekį: Avėčių šįmet būs daug – galėsi su grė́bliu stùmti Pln. Motriškų, mergų galì su grė́bliu stùmti! Grd. Tura piningų, galì su grė́bliu stùmti Krš. \ stumti; antstumti; apstumti; atstumti; įstumti; išstumti; paišstumti; nustumti; pastumti; padstumti; parstumti; perstumti; prastumti; pristumti; sustumti; užstumti
stumti junginiai
- (pa)stumti, (pa)traukti, (pa)stumti, kumštelėti, (pa)stumti, prasistumti, pa(si)stumti, stumti(s), stumti laiką, stumti(s), su(si)stumti