spirti reikšmė

Kas yra spirti? spìrti, -ia, spýrė 1. intr. R, MŽ, Sut, I, K, L, Rtr, Š, Trk, Str smogti, mušti koja: Spýrė į užpakalį ir išvarė DŽ1. Ašvienis spýrė jaijai patvykst J. Jauna karvelė, ana spìrs, nepamilš nėkas Sd. Mūsų karvė nèspira: nors atsigulęs milžk Krž. Spìrt kelia vis koją teliukas Klt. Briedis pult nepuola, ale jei lįsi, tai labiausiai spìria KzR. Spirti į žemę N. Ka jauna buvau, į vienas duris ka spýriau – trejos atsidarė! Ms. Spýrė langan i pro langą [iš degančio autobuso] Pg. Karalius liepė spirt koja ir kakta mušt, ir tos prilipo MPs. Jis, parėjęs iš karčemos, į dureles spýrė JD1008. ^ Svetima koja vis daugiau spiria LTR(Vdk). Akyse giria, už akių spiria KrvP(Krsn), PPr105. Su ranka glosto, o su koja spiria LTR(Vdk). ║ turėti įprotį smogti koja: Iš cigono nupirko tokią kumelytę: ir kanda, ir spìria, ir pryšakinėm kojom kerta Grz. Nusipirko spìriamą arklį Grž. Tavo arklys spirą̃s – negali į jomarką statyti Gd. Karvė y[ra] milžti spirantì Šts. 2. tr. smogiant koja, stumti iš vietos tolyn: Kada jos (laumės) avelę pasigavo, jisai spyrė puodą, ir žvakė jas apšvietė LTR(Auk). Gaspadinė spyrė koja šunį ir katę ir paėmė nulėkusį blyną LTR(Slk). Krizas taip pat krapšto, spiria kurpės nosike akmenį, žinodamas draugo silpnybę radiniams, erzina jį P.Cvir. Naujų metų vakarą reik spìrti batą nu kojos: jeigu pirštai į duris – išeisi, jeigu kulnis – pasiliksi Vkš. Antis pramainui čia viena koja, čia antra spiria vandenį užpakalin rš. | prk.: Žmogussviedinys: vieni spiria į vienus vartus, kiti – į kitus J.Gruš. ^ Sniegena jau spìria ledą, būs pavasaris Pgr. Kai mirtis toli – ją šaukia, kai arti – ją spìria Skr. 3. intr. kišti, statyti (koją į laisvą batą, į kilpą): Spìrti į klumpes, į batus NdŽ. Ant žirgo sėsdams dūmojau, į kilpas spirdams rymojau LTR(Krtn). Ant žirgo sėsdams, į kilpą spirdams, nušavo balandelį, kieminąjį paukštelį D20. Ant žirgelio sėdau, į kilpas spyriau N251. Spìrk į šliurikes kaip į valtikes Krg. Šok iš lovikės, spìrk į šliurikes, kibk už klemeruko kaip už velniuko! LKT133(Plik). | refl.: Aš jau spìrsuos į batus – bijau gyvačių Štk. Reik spirtis į [balno] kilpą – kilpos nėra Sln. ║ įstatytą, įkištą išmauti, ištraukti: Nei aš sėsiu nuo žirgelio, nei aš spirsiu iš kilpelių KlvD47. | refl.: Dik (dėl ko) įsimovei tą batą – tujau spirýs lauku! Ms. 4. tr. minti (audžiant): Spirì tas nytisteip išsispira, spirì tas – teip Žeml. Skieminis į audeklą deda, ka spìrtumias LKT70(Dr). 5. tr. stumti, mesti iš vidaus atgal: Ka mintuvai y[ra] negeri, linus spìra atbulus į viršų Žd. Jau spalį spìra laukon (atsiskiria spaliai nuo pluošto) – gal linus minti, jau atbuvę y[ra] linai Plng. 6. intr. Sut, VĮ stumti, spriegti spyruokliuojant: Spyruoklė spìria atgal DŽ. Pagedo dvikirpės žirklės, nèbspira, nebatsprenga Šts. Geras šautuvas nespira Šts. Brička kaip trenks į duobę, risorai iš piktumo kaip spirs aukštyn Ašb. ║ atšokti: Reikia žinot, kiek medis spìria nuo kelmo, kai virsta Skr. 7. tr. susitelkus, susigrūdus stumti, spausti: Ledai tiltą spìria NdŽ. | refl.: Ledai prie tilto spìriasi DŽ. | prk.: Spìriasi visi darbai į krūvą DŽ1. Spìrias visi darbai rozam Dglš. 8. tr. puolant spausti, versti trauktis: Švedus labai spyrė rusų ir lenkų kariuomenė LTR(Ant). ║ stengtis pašalinti, išstumti: Jį jau iš vietos spìria NdŽ. 9. tr. Š, NdŽ dėti ramstį, remti spyriais: Sieną spìrti, kad nekryptų DŽ. Suvirto obelis [nuo vaisių svorio], reikia spìrt Klt. 10. refl. R remtis, stengiantis išsilaikyti: Spìrias ranka, nepasikelia [senutė] Klt. | prk.: Kas jau turi vieną koją grabe, su kita dar spirte spiriasi kaip galima ilgiau laikytis šiam pasauly J.Balč. 11. tr. liesti, siekti, remti: Verpstė spìria pumpurę Rdš. | Gryčioj garas lubas spiria rš. Dūkas spìria (tvanku, nėra kuo kvėpuoti) Žrm. | prk.: Jau ta senatvė spìria – kur čia spėsi susitvarkyt! Plv. | refl.: Kai atsklaupi, šitan daiktan (į nuospaudą) ir spìrias batas Skdt. Laukai spirias Jonių rubežiun Gdr. 12. tr., intr. diegti, durti, remti: Jau senystė: tą spìria, tą sopa Dglš. Diegliai spìria visą Klt. Diegliai jį iš visų pusių spìria Skdt. Jau diegliai spìria pašoniais Krd. 13. tr. prk. eiti pridurmais, kilti tuoj po ko: Rašyti – kol aš to noriu, kol mintis spiria mintį sp. ^ Bėda bėdą veja, vargas vargą spiria, bėda kojas taiso LMD. 14. intr. skleisti, mesti spindulius: Bemiegant saulė spýrė Aln. | refl.: Mieste sniegas greičiau tirpsta – saulelė labiau spìrias Kp. 15. intr., tr. Kos39 prk. trenkti (apie griaustinį): Tą dieną užėjęs juoddebesis su žaibais, ir perkūnas spyręs į tą mūrą ir sutrupinęs BsMtII194(Sln). Triobos be perkūnsargio, galia spìrt griausmas Antš. Spýrė griaustinis į daržinę, ale neuždegė, tik gegnę suaižė Jnš. Viena pušis baigia džiūt, perkūno, matyt, spìrta Ob. Perkūnas trinkt spyrė į tą patį medį ir sudraskė M.Valanč. Trenksmas toks esti nesvietiškas, jog, sakytumei, dešimtis perkūnų spyrė Blv. Seniau moterėlės kišdavo šventus berželius pastogėn, kad nespir̃t Slm. Kad perkūnas nespirtų į namą, kiša pastogėn kadugio šakelę MTtV202. Kur diemedis auga, ten perkūnas spiria LTR(Ppl). ^ Kad tau, jaunas bernužėli, perkūnėliai spirtų LTR(Ob). Kas pats save girs, tą perkūnas spirs LTR(Auk). 16. intr. NdŽ, KlvrŽ prk. gelti, kąsti: Bitis benori spirti man, t. y. įkąsti J. Šiandieną nė viena bitis nespýrė Brs. Širšūnai y[ra] spirą̃ Grg. 17. intr. šnek. sparčiai, greitai eiti, bėgti: Nelaukęs autobuso, sparčiai spyriau namo – ką čia reiškia keletas kilometrų, kai bėda veja! rš. Kamuntis, susmetęs in tris linkas, spyrė namo BsPII328. Spìriam namo – lyt ruošiasi Dkš. Taip nepaeina, o kai supyko, matai, kaip greitai par laukus spìra Vkš. In tę gerai spýriau, kad nenusvėluoč Rod. Petriuk, karvės jau dobiluos – greit greit spìrk! Pnd. Tai ką – spìrsim šiandie į šokius? Klvr. | refl.: Bernas su merga kai spìrias keliu, tik karnos dryksi Prng. Arkliai spyrės iš viso vieko, net priguldami, kaip mūsiškiai sako Vaižg. 18. intr., tr. šnek. godžiai valgyti, ėsti, gerti: Kap paleidau po atolą [karves], tai spýrė jau jos, spýrė, kiek tik norėj[o] Pls. Spiria kap maišan (daug valgo) Pls. Spìrk šitą bonkę, bus šilčiau Kvr. 19. tr. šnek. sunkiai nešti, vilkti: Ana tuos akmenis spýrė namo Rod. Meška eina, spìria diešką medaus (ps.) Rod. Vilkas avį spìria Dsn. 20. tr. I, LL91,326, Š, BŽ82, Rm reikalauti, versti, ragintidaryti: Skolininkus spyriau, kol atidavė skolą J. Nežinau, kas ir bus, kai teip greit spìria ataduot Skdt. Daba spìra mokyties, o kitą kartą reikėjo už mokslą didelius piningus kišti Rdn. Visus vaikus spìriat Vilniun Pls. Mažus mus spýrė prie darbo Alks. Spìria ir spìria ravėt: nuravėjo tiek vagų, ir da spìria Skp. Spìria ir spìria į darbą Kdn. Spìria duoti pieną [į pieninę] Ėr. Spýrė kelius pataisyt prieš penkiolikę [birželio] Pl. Pyliavą spìria ataduot Ktk. Tu spiri mane pasakyti, kokį aš turėčiau norą J.Balč. Pagaliau kūdikį pakrikštijo, bet ne taip greit, kaip spyrė bobos A.Vien. Malūną ar miestą pasiekti bandė tik kruvino reikalo spiriami P.Cvir. Jei reikalas nèspiria, tai pabūk Mrj. Atjunktau [rūkyti], kad spirtų̃ reikalas Drsk. Spìrk, kad ženytųs, kad nestąsyt Klt. Tėvulis spýrė tekėt Mrc. Marijona už jo ištekėjo tėvų spiriama P.Cvir. Ką daris, kad vargas spìria Kp. Tik spiriamaĩs atsitikimais NdŽ. Liko trys dienos, jau velnias spiria, kad pasirašytų BsMtI41. To vyro motina spirdavus tą savo marčią katrą rytą geldas išmalti Sln. Dievas liepė man čirškėt, o jūs spiriate tylėt (d.) Mšk. spiriamaĩ adv.: Tai yra spiriamaĩ reikalinga NdŽ. Aš spiriamaĩ kláusiau, bet anas nieko neatsakė Rod. spirtinaĩ adv. BŽ165, Rtr, KŽ: Jam ne tep labai dar spirtinaĩ reikia [žento] Lp. Lietuvis esti spirtinai varomas vokiškai mislyti, spręsti prš. Gėrė arbatos tik visi po pusę stiklinės, nors namiškiai spirtinai prašė, kad nesididžiuotų TS1904,2. ║ intr. impers. Vlk apie norą išsituštinti: Bobut, nešk kibirą, ba jau man spìria Auk. 21. tr. ginti, varyti tolyn: Kur tu spirì keltuvas? Rod. Vėjas spiria debesis Rod. 22. refl. veržtis, brautis: Kur dar tu spiríes – į sodžių pas vaikus nubėgt?! Lp. Pabūk, kurgi spiríes?! Pls. Svečias jau namo keliaut spyrėsi J.Jabl. Aš pats neprašysuos, nespìrsuos į anų tarpą Krš. Dar̃ miestan visi spìrias spìrias Dbč. 23. refl. stengtis: Jie menkai tesispyrė, kad kalba išliktų rašliavoje ir mokslavietėje A1884,1. Aš spýriausi karvę atsiimt PnmA. Spìrkis nesispìrk – manęs neaplenksi Srv. 24. refl. Sut priešintis, nesutikti, spyriotis: Jis spìriasi prieš mane DŽ. Spìrtis priešais NdŽ. Jis visai nemano nusileisti, spìriasi visom keturiom Jnš. Spìrias, kad nebus gaspadine Klt. Ko čia vienas spiríesi – kaip visi nutars, teip ir bus Ssk. Smala tavęs nematai, kad jau teip spiríes – apseisiu ir vienas Užp. Jeigu tik spir̃sis, nieko jam nepadaris Rš. O tai jau kokia: juo labiau tave prašai, juo labiau tu spiries! A.Vien. Tu pati tūrėkis, nenusigąsk, spirkis kiek begalėdama Žem. Teisybė, žinoma, spyrusis, nenorėjusi duoti; bet buvusi peralkusi ir norom nenorom sutikusi (ps.) Klvr. Jį nešte nunešė – jis da spýrėsis Ar. Avis spìras, bijo eiti Klm. Spiras kaip utis, į pirtį vedama LTR(Vkš). Spýrėsi kaip ožys an ledo Rm. Spìras kaip tekis, pjauti vedamas Kv. | prk.: Neakėta dirva, tai plūgas spìrias, šokinėja Pl. ^ Ir besispiriančią ožką turgun nuveda KrvP(Rtn). 25. refl. Sl gintis, laikytis: Žemaičiai ilgai pryš spyrėse, nepasiduodami kryžokams I. Žemaičiai, nebvaliodamys vokyčiams spirties, leido jiems palikti savo žemė[je] kunegus, skelbėjus tikėjimo katalikų M.Valanč. O kurie nespyrės pryš pagundinimus, suguro M.Valanč. Būkite tada paklusni Dievui, o spirkitės prieš velnią Sut. 26. refl. I ginčytis: [Kai kurie] iš epikūrų ir stoikų filosofų spyrės su juo BtApD17,18. 27. refl. I varžytis, kovoti dėl ko: Paliko du sūnu, kurie apei karalystę tarp savęs spyrėsi S.Stan. 28. refl. didžiuotis: Pinigais spirtis N. ◊ akìs spìria (kam) labai sunku: Net man akìs spýrė, kap man buvo sunku Pls. į kójas spìrti bėgti: Dangus griūva, reiks bėgt, – ir ėmė [katinas] į kójas spìrti MitII51(Jrk). Velnias greit spýrė į kójas, o žmogus, an kumelės užsisėdęs, velnią privijo ir vėl paliko MitI87. į pùspadį spìrti Šv bėgti. į sùbinę (į ùžpakalį) spìriamas Mžk, Dr vlg. viskam negabus, nesumanus, ištižęs: Esi į sùbinę spìramas, niekam netinki Krg. Nebuvau į subinę spiriamas, o dėlto vieną kartą apgavo J. Ta motriška ne į subinę spiriama, t. y. neslinka J. O žemaitis ne į užpakalį spiramas tera">tėra, ant šakės ano nepakratysi S.Čiurl. Užaugo vyras ne į sùbinę spìramas Rdn. į sùbinę spìrti vlg. 1. išvyti, išvaryti: Kad ne vaikas, spir̃čiu [pačiai] į subìnę, ale gailiuos vaiko Krš. Ka aš nebūčio su vaiku, anam į sùbinę spìrčio Krtn. Munęs susiedai nèspira į sùbinę i nevaro numie Trk. 2. griežtai atsisakyti: Spìrsu tam šnapšuo į sùbinę i neprasidėsu Krš. iš nagų̃ spìrtis iš visų jėgų stengtis: Vaikas serga, tėvui reikia iš nagų spirtis, siųsti pinigų Raud. ne iš kélmo spìrtas KlK2,49 šaunus, sumanus, apsukrus: Siuvėjas ne iš kelmo spirtas, atskiria lepšę nuo baravyko P.Cvir. Matau, kad esi ne iš kelmo spirtas K.Bor. Aš ne iš kélmo spirtà Ps. ne toliaũ spìrtas labai panašus: Ir dukrelė ne toliaũ kaip motina spirtà Ktk. nósį spìria greit gims: Ket[u]ri vaikai vienas paskui kitą, o penktas jau vėl nósį spìria Rod. pãdkavas spìrti mirti: Katrą metą sirgo, i visi sakė, ka jau spìrs spìrs pãdkavas Erž. prie síenos spìrti versti nusileisti, pasiduoti: Vėl tas nelemtas klausimas. Petras spiria tėvą prie sienos, ir tiek rš. séilė į lū́pas spìria knieti ką pasakyti: Greit nebus galima purvais į akis drabstyti ir tai rašyti, ką seilė į lūpas spiria TS1904,5. ugnimì (ugnià) spìrti piktai atšauti, atsakyti: Spìria ugnià, ką pasakai Žal. \ spirti; antspirti; apspirti; atspirti; įspirti; išspirti; nuspirti; paspirti; parspirti; perspirti; praspirti; prispirti; suspirti; užspirti

spirti sinonimai

spirti junginiai

  • (į)spirti
Ką reiškia žodis spirtis? Visi terminai iš raidės S.