verpstė reikšmė
Kas yra verpstė? ver̃pstė sf. (2) [K], Š, OG236, P.Skar, DŽ, NdŽ, BŽI87, KŽ, LKKXI174(Zt), verpstė̃ (4) LKKXI174(Zt), LKT379(Eiš), Klvr, Kls; Kos58, M, Rtr, ŠT393 1. [K], RtŽ, Rk, Sv, Aln, Strn, Sug, Švnč, Vrn, Nč, Žvr etnogr. senovinis verpimo įrankis – kotelis su smagračiu ar užbarzde: Staiga smarkiai pasukus dešinės ar kairės rankos pirštais verpstės viršų, būtent, jos plonąjį galą, papešamas verpiamasis pluoštas LEXXXIII441. Ver̃pstė kai šeiva, su galeliais padaryta, pasuka pirštais Klt. Pradėjau verpt mokyties da ne rateliu, verpstè, toks pagaliukas smailu galu, pirštais suki suki suki, ir jisai susuka siūlą Imb. Priverpta verpstė̃ vadinas pakeltinė Tvr. Kai mergaitė gimsta, tai bambelę pjauna in ver̃pstės Tvr. Bobos duktė parstuma diedo dukterį ir parenka anos verpstes LTR(Šlčn). Eglė įeina su verpste ir verpsčiu V.Krėv. Aš tau duosiu tokią verpstę, kad ana pati ir verpia, ir audžia LTR(Ob). Verpsčiū́tė linam verpt Dglš. Sukis sukis, verpstužėle, suki ploną siūlužėlį (d.) Ar. ^ Sukas da ana kaip verpstė LTR(Ds). Greitumas bobos, kai ver̃pstė Klt. Šite lengviai šoka diedukas, eina kaip ver̃pstė Slk. Seniau, būdavo, ben šoka: mergos eina kai ver̃pstės Trgn. ║ tuo įrankiu suverptų siūlų kiekis: Viena verpstė siūlų prisukta Lz. Bobos, būdavo, kelias verpstès priverpia Antr. Priverpiau dvylika verpsčių LTR(Šlčn). 2. MLTEIII719, LTEXII177, DŽ2 etnogr. senovinis verpimo prietaisas, susidedantis iš lentelės kuodeliui pritvirtinti ir sėdynės, naudotas su verpstuku: Ver̃pstė – kai duonai kept lopeta in koto, pasideda po šikine i verpia Klt. Tai mano motulės paliktinė ver̃pstė Dg. Verpiant verpstuku buvo naudojamos medinės verpstės kuodeliui pritvirtinti, susidedančios iš dviejų dalių: viršutinės, vadinamos galva, ir apatinės dalies, ant kurios verpėja atsisėsdavo, vadinamos koja rš. Pietrytiniais ir iš dalies pietiniais Lietuvos pakraščiais bei … lietuviškose salose tebėra išlikusi senovės verpstė LKKXVII121. ║ šio prietaiso viršutinė dalis – lentelė kuodeliui pritvirtinti: XIX a. buvo paplitusios vad[inamosios] mentelinės verpstės. Jos buvo trejopos: stačiakampės, karklalapės su smailia viršūne ir karklalapės su nupjauta viršūne MLTEIII719. 3. NdŽ etnogr. verpiamojo ratelio įtaisas, susidedantis iš prieverpstės ir stiebelių: Verpstė susideda iš gana ilgo vertikalaus stiebelio, trumpesnio į jį įstatomo horizontalaus stiebelio ir į pastarojo galą įstatomos tam tikros lentelės (kai kur reketuko, šakutės) LKKXVII121. Antrojo tipo verpstę sudaro lentelė su ilgu kotu, įstatomu į atitinkamą ratelio dalį, ir smaigelis ar virvutė kuodeliui pritvirtinti LKKXVII121. Čianai ver̃pstė, to kur čiupinėji, šitas visas – ver̃pstė Jž. Ver̃pstė LKKXVII123(Krč, Rk, Pnm, Km, Tršk, Slk, JnšM, Pjv, Šlčn, Kč, Rud, Lz, Zt). Verpstė̃ LKKXVII123(Lkm, Str, Aps, Pst, Zt). Seniau ver̃pstėm verpė, kalvaratų nebuvo Tvr. Verpdavo moterys kalvaratais; da seniau buvo ver̃pstės Dv. Verpiau linus, drobę an verpstė̃s Kls. Dar mano motina verpdavo su šitąj, su verpstè Gdr. Moma rodydavo, kaip verpia verpstè LKT326(Trgn). Ir verpstè, ir kalavaratu verpėm siūlus LzŽ. Dabar niekas verpstè neverpia Dglš. An verpstė̃s verpėm ledokų pakulų Pls. ║ DŽ2, E(Krn), Užg, Rod šio įtaiso detalė (lentelė, reketukas, šakutė) kuodeliui pritvirtinti, prieverpstė: Ver̃pstė LKKXVII130(RdN, Pš, Skrd, Lp). Verpstė̃ LKKXVII130(Tl, Lk, Vvr, Dbk, Sug, Mlt, Šlvn). Linų, pakulų kuodelį an ver̃pstę pririšu Skp. Pririšo naują kuokštą prie verpstė̃s Rdm. Prisriša prieg verpstei vilnų ir verpia DrskŽ. Kuodelį inrišdinėja verpstė̃n LzŽ. Kuodelį inriša verpstė̃n ir verpia Aps. Verpstė̃ buvo kuodukuo prisegti DūnŽ. Už vaiko mokymą dažnas atsidėkodavo ornamentuotomis verpstėmis, kultuvėmis, samčiais ar kokiu gražiu daiktu iš pat kraičio skrynios dugno T.Ivan. | prk.: Smilgos verpstelė sveriasi prie žemės, kol pritvinkęs lasas">lašas atsiplėšia nuo akuoto P.Andr. ║ šio įtaiso horizontalusis ir vertikalusis stiebeliai prieverpstei pritvirtinti; vienas iš šių stiebelių: Kas čia yr, kad lentelė su kuodeliu ver̃pstėj nesilaiko! Iš. Verpstė̃ kliba. Argi čia nėra kuo paplaišyt? Dkš. Verpstė̃ LKKXVII123(Vž). Ver̃pstė LKKXVII123(Ds). 4. LKAI125(Vlkš, Plšk) etnogr. verpiamojo ratelio mentelė, jungianti pakojos galą su rato ašele, kalelė. 5. DŽ2, PolŽ129 tech. verptuvo ar suktuvo įtaisas su šeiva: Verpstei sukantis skriejikas susuka ir suvynioja ant šeivos pro jį pravertą siūlą arba pusverpalį LTEXII178. 6. DŽ1, LKAI141, Dv žr. varpstė 6: Viršutinė [girnapusė] laikėsi ant verpstės, kuri apačioje po loviu ar skrynia rėmėsi į horizontalią lentelę MLTEI570. Girnos sukas an ver̃pstės Aps. Ver̃pstė iš apačios padaryta ir prituri viršutinį [girnų] akmenį Šlčn. Nuleidai ver̃pstę, tai net kliūva akmuo an akmenį Ml. Kreiva ver̃pstė, tai užtai tep nelygiai sukasi akmuo Mrs. Viršutinis akmuo sukas an ver̃pstės Gdr. Ver̃pstė girnų suspaudimą reguliuoja, ar aukščiau, ar žemiau Vb. Pakelk ver̃pstę, kad nori rupiai malt Klt. Girnų pumpurė an ver̃pstės sukas Srj. An verpstė̃s aždėta pumpurė LzŽ. Ver̃pstė spiria (kelia) pumpurę Rdš. Iš apačios eina ver̃pstė, an jos pumpurė Grv. Miltų rupumą ar smulkumą reguliavo verpstė rš. 7. NdŽ, EncIX62, LKAI141(Rdn, Kdn, Bb, Kkl, Rdš, Plut), Rm, Trgn, Kvr, Skdt, Dl, Vlkj, Stk, Iš, Lp, Knv žr. varpstė 7. 8. LKAI139,141 žr. varpstė 8: Girnosa ver̃pstė pakeldinėt ir apleidinėt akmenį Dv. Ver̃pstė nudilus ir nebekelia girnų Ds. 9. LKAI137(Grž, Gsč) žr. varpstė 9. 10. etnogr. medinis smailus pagaliukas pakuloms kratyti, kratukas: Ver̃pstė yra šipulys, ką pakulas krato DrskŽ. Pakulas krečia an verpstė̃s Kpč. Mokėk kratyt, matai, ver̃pstė apsivėlė pakulomi storai Vrn. Greitai, paėmus ver̃pstę, sukratė sukratė pakulas ir išbėgo vėl oran Dsm. 11. žr. varpstė 11: Ratas lengvai sukasi ant verpstės Prn. 12. LKAI107(Ldv) entogr. (arklo) verstuvė. 13. LKAI56(Ssk, Mrk, Krs, Sb, Jon) žr. varpstė 12. ◊ ant ver̃pstės pakratýti apie labai suplyšusį, nebetinkamą dėvėti drabužį: Tavo šiuos marškinius nor in verpstės pakratyk Dsn. Visos suknios – in ver̃pstės pakratýt Tvr. verpstè eĩti suktis, flirtuoti: Sukaliotis, verpste eiti aplink mergas ar joms vaidintis nesugebėjo Vaižg.