įspirti reikšmė
Kas yra įspirti? įspìrti, į̃spiria, įspýrė 1. tr., intr. N, M, Š, Rtr, L suduoti koja: Jautis jamui įspýrė J. Mane arklys inspýrė Lp. Anam įspýrė į pryšakį drigantas Plt. Tėvui į akinius įspýrė gaidys, i iškrito stiklas Jrb. ^ Toks negerumas, rodos, kas į paširdžius įspyrė K.Saj. Tai ko skalini kaip šuva, koja įspirtas? V.Krėv. Jei skirta, tai kap kojon inspìrta Pv. Kur matei, ka veršis arkliui įspirtų! LTR(Vdk). Esu jau visko patyręs – spardė mane kiti, ir kitus aš patsai esu įspyręs KrvP(Mtl). 2. tr. spiriant įgrūsti, įsmeigti: Kad šoks vilkas ant velnio, o jis kaip spyrė vilkui į kaktą ir įspyrė velnio plauką SI50. 3. tr. (koją) atkišti, atstatyti įremiant: Ignas koją su nublizgintu batu kavalieriškai priekin įspyrė J.Paukš. 4. tr. N, Š įkišti, įstatyti (koją į batą, į kilpą): Sesuo įspir̃s koją į kurpę J. Kojos buvo įspirtos balno pentinūse, o galva tintaliojo Plng. Kojų niekaip į batus įspirti negali Pt. | refl. intr., tr. I, K, Š: Basomis kojomis įsispýriau į kurpes J. Nelakstyk po lauką basa, įsispìrk į klumpius Vkš. Na, tik įsispìrk į kurpes, da kojas nušalsi! Stak. Įsispyrusi basnirta į klumpaičius kleipt kleipt par žardieną Plt. Vasariniais bateliais įsispýręs – koki čia šilima Trk. Nueisiam įsispýrusios į šliurikes – plykt nuspyrei, i šokam basos Žlp. Ligonas išgys dar: būs ir įsispyręs į aulus Ggr. Įsispìrk kojas į balno kilpas Plt. ║ refl. tr., intr. apsiauti: Ir įsispìrti reik, ir apsisiausti Trg. Tuo pušnis jis įsispyrė prš. 5. tr. įremti, įbesti, įsprausti: Įspìrk sienon paramstį Š. Kad negriūt, pirkios bolkos inspìrtos Dglš. Paema šakes [šieno], į̃spiria kotą žemė̃s ir tada pastato Ob. Mergaitė šakes paėmė, meškai nugaron inspýrė Antr. Anspir̃s an sieną, tai to lova tep aplink ir sukas Grv. Ir mestuvai yr par mañ keturi: iñspiri lubosna, meti po du siūlu Smal. Įspýrė dilią, priveržė palindęs po traktorium Slm. Kap sustvėrė jautis, mūran kap inspýrė! Pb. Kap inspýrė galvą kampan ir tyli (neklauso) Lp. Guli inspýrus lubosna kojas Klt. Užlipė an pečiaus, atsigulė aukštielniokas, inspyrė kojas lubos ir guli BsPII213(Jž). Vilius sėdėjo alkūnes įspyręs į stalą ir galvą parėmęs į rankas I.Simon. Tau alaviešką (nuodėgulį) koserėn tiktai inspìrt, kad baries Žrm. ^ Kogi čia žiopsai lygiai tvoron inspìrtas?! Skdt. Jei skirta, tai bus kap stipinu įspirta Lš. | refl. tr., intr. N: Vežimas įsispyrė į medžių tarpą rš. Parinkai, pažiūrėjai, kad neinsispir̃t medžian, ir pjauni [stačią medį] Ob. Šukas į galvą įsispýrusi (įsismeigusi) tokia sena boba Šauk. Galvą jau lubosna insispir̃s Grv. Diedai, suolą atimk, bo insispýrė žirnis su pupa (ps.) Dv. Įsispýrė skersai subinę dirsė kaip branktas Všn. Augo augo [pupa], insispýrė net lubosna, net dangtin (ps.) Dv. Tas kamuoliukas ansispýrė tan kalnan Grv. Užpakaly kiūtina įsispyręs į arklą ir pasilenkęs mano brolis Pt. Vyras vaikščiojo rankomis įsispyręs į šonus rš. ║ smaigstant padaryti: Vakar streigų tvorą inspýriau Dg. ║ paspirti, atremti: Kad būt kuom inspìrt kluono durys Klt. 6. refl. tvirtai, įsiręžus įsiremti kojomis, norint išsilaikyti vietoje: Kap insispýrė visi, ir ištraukė šitą ropelę (ps.) Aps. Traukia kojom įsispýręs Š. Šitas ožys labai nesidavė, insispyrė, bet žmogus jį tempte insitempė [į ratus] LTR(Slk). Ją (avytę) tęst, ana įsìspiria ir neina Ob. Lindikas išsiskyręs, traukia dūdą įsispýręs JD430. 7. tr. įbrukti, įgrūsti, įvaryti: Gerai paieškojęs radau dar į kertę įspirtas kelias moterėles iš Zarasų pavieto su namų darbo audeklais Pt. Jūsų dievas kambaryje vietos neturi: į kertę įspirtas Jš. 8. tr. prk. prievarta įduoti: Inspýrė dvidešim penkis arus, ir visa (daugiau neduoda) Kb. Inspýrė tokį arklį kap dieglį šonan, ir turėkis Nč. 9. refl. važiuojant, einant kuria kryptimi, pasiekti, atsidurti, įsiremti į ką: Kai važiuoste, tiesiog bažnyčion ir insispìrste Aps. 10. tr. įsmeigti (akis, žvilgsnį): Kai parėjom, tėvas teip pasižiūrėjo įspýręs Slm. Vaikai žiūrėjo įspýrę akis NdŽ. Kogi įspýrei į mane akis? Dl. I dieno[je], i vakare įspýręs akis televizoriun, – misliji, kad sveika! Mžš. Žiūri an tą stulpą akis įspýręs i stovi kaip sušalęs Dj. Jis visą laiką vypsojo akis įspyręs į piemenėlę J.Balč. | refl.: Kas čia žiūrės į tave įsispýręs?! Pc. Žiūri įsispýrę an kortas Rm. Langan insispýrę žiūro [vaikai] Lp. įsispirtinaĩ adv.: Algutis įsispirtinai pažiūrėjo į tėvą Db. 11. intr. įeiti spinduliams, įspįsti: Saulė jau langan inspýrė, o anas vis miegti Arm. Miegok, kol saulė įspir̃s an nugarą Upt. Ale kaip ažumigta – saulė inspýrė Aln. ^ Nigdi neatsikels anksčiau, ale vis kai saulė iñspiria šikinėn (aukštai pakyla) Užp. Gulėsi čia dabar, kolei saulė rūron inspir̃s! Ut. Tinginys kelias, kai saulė šiknon iñspiria Rod. 12. intr., tr. Sd, Žml prk. įtrenkti: Reikia uždaryt jušką – galia įspìrt Antš. Žaibas medį įspyrė Žg. Moterys, uždarykite duris, kad perkūnas neįspirtų rš. Perkūnas į trobą įspýrė Vkš. 13. intr. Trk, Ms prk. įgelti, įkąsti: Kas čia tau, bene bitis įspýrė – suputo žandelis Nt. Nė veizėti neapsiveizėjau, kaip bitelė ir įspýrė Slnt. Man bitė įspýrė į akį Lnkv. Ka žmoguo į̃spira dvyleka širšūnų, ta ans numiršta Plt. ^ Tiek to skaudėjimo – kap blusos įspìrta! Alk. 14. tr. pasirakti, įsidurti: Neik čia – koją inspirsi Vdš. 15. tr. priversti, prispirti: Ana būt inspýrus aust aštuoniom [nytim] Aln. 16. refl. Grv užsispirti: Tebemelžia ji karves, įsispýrus tebemelžia Skp. Tėvas insispýrė i nedavė dukteriai pasogos Vdš. Jaunasis insìspiria ir nevažiuoja Dv. Duoda jam žydai … tris rublius …, o jis įsispyrė ir neleidžia be pusketvirto TS1897,1. ◊ į áukštąją kìlpą įsispìrti iškilti, pasidaryti žinomam: Po visų rūpesnių ir vargų jauniejai gyventojai įspyrė ing aukštąją kilpą IM1856,55. į sùbinę įspìrti vlg. išvaryti: Įspýrė į sùbinę, ir išvažiavau Grz. óžį įspìrti apsirikti audžiant: Ne tą pakoją mynei, óžį įspýrei Rs. \ spirti; antspirti; apspirti; atspirti; įspirti; išspirti; nuspirti; paspirti; parspirti; perspirti; praspirti; prispirti; suspirti; užspirti