atspirti reikšmė
Kas yra atspirti? atspìrti, àtspiria, atspýrė; L 1. tr. K, M, Š, Rtr, NdŽ spiriant koja atmušti, atstumti, atkelti, atidaryti ir pan.: Atspirk koja man šluotą Plv. Tas šunukas pula, ans su koja àtspira Jdr. O jei neatkels vario vartelius, atspìrki, žirgeli, nors su kojelėmis JV1069. Duris su koja atspyręs išeina į kiemą rš. | refl. tr. K. 2. intr. įspirti spyrusiam: Nespardyk arklio, be kai anas tau atspir̃s, tai daugiau nebenorėsi! Ds. 3. refl. tr. koja prisitikus į ką nusimušti, užsigauti: Motina visiškai neseniai, eidama per pievą, nepastebėjo žolėj įkaltos gembės ir skaudžiai atsispyrė į ją kojos pirštą I.Simon. 4. tr. atkišti, atstatyti (koją): Kaip ana tą koją buvo atspýrusi?! Ms. Šeško Petras nė nepriklaupė, visas mišias stovėjo koją atspyręs Blv. 5. tr. Š, Rtr spyriu, ramsčiu paremti, prilaikyti, sustiprinti: Su atsparu atspìrk tiltą, kad nevirstum J. Nemokėjo atspìrt – žardą išvertė vėjas Slm. A atspýrei koptas su kuom noriantais? Up. Grūšnių padaug, buvau atspýręs šaką Ob. Atspýrėm sūkertinį (namą pakeltais sparais) i išdžiovenom Dglš. Pastogės kertė ties priešininke, visai jau į žemę atsirėmusi, rodėsi, turinti atspyrusi trobos galą, kad langeliai neįsikniaustų į žemę Žem. Neatspiramas I. ^ Mėsos stirta geležim atspirta (kaustytas arklys) LTR(Sml). 6. refl. Rtr remiantis pasilaikyti, atsiremti į kokį ramstį: Žmogus lazda atsispýrė, lazda lengviai palindo (sulindo) žemėn Vlk. Kojytei kas būtų, lazdyte atsispìrdamas eitum LKT340(Ign). Palkute atsìspiriu, ir man geriau Rod. Atsispìrk lazdaite Azr. Kap palandžioju (pavaikštau), pasėdėt, atsispìrt jau reikia Dbč. ^ Gausi par ubagą lazdą, kad jam pačiam reikia atsispirt LTR(Aln). 7. refl. R, MŽ219, K, J tvirtai atsiremti kojomis, norint atsistumti, atsitolinti, pakilti, atsilaikyti ir pan.: Šarūnė, dar žengus kelis žingsnius, atsispiria į smėlėtą dugną ir lengvai nuplaukia V.Bub. Vel[nia]s atsispýręs į akmenį, i tame akmenė[je] palikusi velnio pėda Yl. Tik labai gerai įsiręžęs, atsispyręs, žmogus šiaip taip mažumėlę kilstelėjo [akmenį] K.Saj. Sylos kaip vandens, atsispìrti vietos yra – ko nedirbs?! (juok.) Vn. Karvė negali kojom atsispìrt (nesveikos pirmagalinės kojos) Lp. Atsidėję lauksme, atsispýrę trauksme Š. ║ refl. pasispiriant kuo atsistumti: Atsispìrti (nuo kranto), atsistumti BŽ337. ║ refl. atsitraukti: Traukis arčiau, kogi čia atsispýrei?! Slm. 8. tr. atšlieti: Stovėjo atspirtos į sieną kažin kokios senos lentos Db. Senyboj abrozus atspìrdavo prie pačiom lubom Klt. Kai atàspiri tvoros, tai da stovi [šuva] Ds. Galva sienon atspirtà [užvirtusios karvės], negali nei kaklo ištiest Lp. | refl. SD227, Sut: Prie durų atsispýręs stovia Ob. Pečiais atsispýriau [į vežimą] ir stoviu Vlk. Pastovėjau obelės atsispýrus, apsiverkiau ir parejau namo Trgn. Sėdaus, atsispýriau in pušelę ir nusnaudžiau Nč. Velniai du sėdi in lango: vienas in vieną bažnyčios ušėką (durų staktą) atsispýręs, ė kitas in kitą (ps.) Aps. 9. tr. įremti: Jis atsisėdęs ant ledo besėdįs, kojas atspyręs į dirvos ežią SI370. Jis vario durtuvą ištraukė iš kūno, koją krūtinėn atspyręs, lavoną … apvertė kniūbsčią HI. Kojas į langą atspýrei KlvrŽ. | refl.: Paskui vedė mešką in grinčią, bet ta, atsispyrusi angoje, nenorėjo vidun eitie Rp. Pelėpės jurginis atsispýrė (toks didelis) Dglš. 10. refl. susieiti, liestis, susisiekti: Gražiai išeina laukas, upė atsìspiria į pat vidurį, nuotakus Srv. Į rinką atsispiria iš visų šonų keliai TS1900,4-5. 11. refl. einant kuria kryptimi, pasiekti, atsidurti: Dabar kad eitum iš mūs kaimo Strūnaitin, tai atsispirtum Kučliškėn Str. 12. tr. sulaikyti tėkmę, užtvenkti: Upė malūno atspirtà Grv. 13. tr., intr. KŽ atstumti spyruokliuojant, atspriegti: Atspiriamasis, atšaunamasis spyruoklis VĮ. Jau šitos spyruoklės mažai àtspiria – pagedę Alk. 14. refl. atšokti, atkerti: Neprydaužė skieto, siūlas ir paliko atsispýręs Trk. 15. refl. mesti, nukreipti spindulius: Saulė viršuj (aukščiau nuo žemės) ne tep šildžia, ale kur žemiau atsìspiria, tai… [labai šildo] Vlk. 16. tr. Ad, Str, Sem atstumti skląstį, atsklęsti: Eikit, duris atspìrkit Dv. Kaip mes atvažiuosim, tai atspìrsi duris Ker. Atspìr' duris, inleid' mane pirkion Lz. Jis šūkterė[jo], tai joj ir atspýrė duris Vlk. | refl. tr.: Duris atsispýrė Rod. Mergiokaitė ėmė ir atsispyrė [duris] LTR(Grv). 17. intr. šnek. sparčiai, greitai pareiti, ateiti, parvykti, parvažiuoti: Atspýrė boba namo iš miesto Dglš. Aš pirmiau atspýriau namo Krs. Àtspira dar bobutė, kad ir sakos šimtą metų turinti Lnk. Ot sukaitau, kol atspýriau iš turgaus! Ds. 18. intr. šnek. užeiti, prasidėti (apie laiką): Rugiapjūtė atspir̃s – visi darbai suspirs Rod. Ir vakaras atspir̃s, paki suvaikščiosi Pv. Sėdi sėdi, tai, žiūrėk, ir pietai àtspiria Vlk. Jau ir vakaras atspýrė, o tu vis dar art rengies Dg. ║ tr. užklupti (apie laiką): Sakau, atspir̃s mane kokia dešimta valanda, tai ir nelaukiau Alv. 19. refl. Šts patekti, atsirasti, atsidurti: Jei vilkas pasimaišis, tai arkliai kažin kur atsispir̃s Ėr. Kap tu rengies, tai būt atsispìrta (nuvažiuota) Seirijuosa Lp. Už dviejų dienų atsispýriau Vilniuj Vlk. Pliaukštelėjo vaikui per ausį, ir tas bematant atsispyrė po stalu J.Balč. Kad jūs iš toli atsispýrę, tai nieko ir nežinot Gž. 20. tr. nuvyti, išginti: Atspýrėm vokietį, pasidavė Drsk. 21. tr. Dv šnek. sunkiai atnešti, atvežti, atgabenti: Tris vežimus druskos atspýrė Švnč. „Pabieda“ atspýrė mane Vilniun Lz. Atàspiria viedrą vandenio Ut. 22. refl. Q621, Sut, N, Š pasipriešinti, atsilaikyti: Neklausąs, atpuoląs nuog klausos, atsispiriąs SD213. Prieš viską galima atsispirti, bet tik ne prieš gerumą rš. Prieš likimą neatsispirsi – kas žadėta, neišvengsi LzP. Kur čia atsispirsi pagundai K.Bor. Prieš du auksinius [pinigus] kurpius negalėjo atsispirti J.Balč. Tu prieš mane neatsispìrsi Ėr. Gerai, ka taip gali atsispìrti negerti Šv. Atsìspira priš tas bobas Krš. Ligu Ignį išvarė ir nebeliko kam atsispirti, tuoj atsirado kiti dėdės įpėdiniai, stipresni LzP. Da nekulta – turim kuo atsispìrt (pasiteisinti), kad neišvežėm rekvizicijos Ėr. Tum atsìspiru, ka vaikuo paskolijau, o taip zyza (prašo) Krš. Tavam žodžiui niekas negal atsispirti BBJdt16,17. Atsispiriu kieno žodžiams SD444. Kristus atsispyrė prieš velino gundymus BPI276. Togidėl nusitverkit šarvus Dievo, idant galėtumbite atsispirt piktoj dienoj BtPvE6,l3. Samdinykas … ne atspirias, bet … prastoja avis DP208. ^ Atsispyrė kap ožys, vedamas in jomarką Lp. Atsispyręs kaip ožys LTR(Klp). Atsispìrsi kap žėba prieš dalgį (iron.) Pls. Kap mirsi, tai neatsispìrsi ir nepaduosi [mirties] teisman Nč. 23. intr. I atsikirsti, atšauti: Vyrui klausant, dėl ko teip darytų, ši atspyrė: – Nu ką, ar nuspringot košę su lašiniais valgydamys? M.Valanč. | refl.: Kits kitą pajuokia, ypač tuos, kurie neturi gero liežuvio jiems atsispirt TS1904,4. Šis atsispyrė: – Nieko nepadariau, tikt gana man mokyties M.Valanč. 24. tr. I atlaikyti (puolimą), sulaikyti, atstumti kovojant: Tiedvi valstybi privalė padėti karo ginklu atspirti priešininką A.Janul. Jų užpuolimas atspirtas buvo Gmž. | refl.: Vokytis i turkas kibo į rusą, jug čia rusuo reikėjo daug atsispìrti Kal. Tik su Romos pagalba galėsiva atsispirti priešams, kurie dar už mus galingesni V.Krėv. ║ paneigti, atmesti: Su pasibaisėjimu ir paniekinimu atspyrė jis šitą neteisų apskundimą LC1887,23. 25. tr. patenkinti kokius poreikius, atkišti: Ką tu atspirsi itum paršu itokioj draugėj?! Arm. | refl.: Tep kap tavo pasoga atsispýriau [ūkyje] Lp. Pievomi atsispirtų̃, o tep tai kas gi (menka žemė) Lp. Kas arklį parduoda, tus (tas) atsìspiria, kas perka, tam bėda Lp. 26. refl. part. veiksmo intensyvumui nusakyti: Užpuolė lygti nuo jo klevą, siūlo jam atsispirdamas penkis rublius Žem. Tu turėtum atsispirdamas ją girti, aukso kalnus jai žadėti S.Čiurl. Laisčiau daržus atsispirdama, bet be lytaus nederėjo niekas Lnk. Kazė drožė atsispirdamas saldį pieną M.Valanč. Daktarai dėl gydymo atsispirdami gydė, tačiau mergelė numirė M.Valanč. Jie abudu ėjo ėjo, rado trečią [stipruolį], katras atsispìrdamas kalnus lygino BM113(Ssk). Kad kerta, tai kerta (valgo) atsispýręs! Lp. Ans keika tavi atsispýręs, kad neatiduodi skolą Dr. \ spirti; antspirti; apspirti; atspirti; įspirti; išspirti; nuspirti; paspirti; parspirti; perspirti; praspirti; prispirti; suspirti; užspirti