žėba reikšmė
Kas yra žėba? 1 žė́ba scom. (1) BŽ139, NdŽ; KŽ kas valgo, žėbėja.
2 מėbà (sl.) sf. (4) DrskŽ, ZtŽ, Lkm, žė́ba (1) ZtŽ 1. LKAI153 rupūžė: Žė́ba vadina i rapūgę Grv. ^ Ana pasipūtė kaip žėba LKKXIII127(Grv). Lietus lyja, bernai žėbas ryja (sakoma erzinant) Grv. 2. varlė: Busilas žė̃bą sugovė Pls. Nerštas buvo i tų žėbų̃ Arm. Žėbų̃ va pas mus kūdroj kiek nori Rod. Žėbáitės kaip sprandagalviai LzŽ. ^ Žiūri visi kap žė̃bos i tyli Lnkl. Jo tokis kepelišius kap žėbai kopūstų lapas LMD(Vlk). 3. scom. Lš, Lp prk. apie paauglius, mažvaikius: Dar kokia žėba (maža) toj mergaitė, o jau tokia išdykus Kpč. Nutilkit, žė̃bos jūs, o tai diržą paimsiu! Dbč. Klausyk, Jokūb, ką tos žėbos aplindelės porija an pečio sėdėdamos TDrIV227(Rod). 4. [i]plūgo kelmas: