atspirtis reikšmė

Kas yra atspirtis? atspirtìs sf. (3b) [K]; R 1. atsispyrimas, atspyris, atrama: Dirbčiau gryčią ašai vėjuj, nėra vėjuj atspirties Sab. Atspirtiẽs momentas VĮ. Neturiu atspirtiẽs, t. y. pamačio J. 2. pagalba, paspirtis: Jei vyriausybė neduos atspirtiẽs, svietas mirs iš bado J. Tas liudininkas jam da didelė atspirtis gintis Rs. Ta viena viltis, ta viena atspirtis ir beliko lietuviams, tiek amžių svetimų ponystėj gyvenantiems I.Simon. Visgi atspirtìs vaikam užaugus Rm. Pavasarį bulvės – visa mūsų atspirtìs Ukm.

atspirtis sinonimai