išginti reikšmė
Kas yra išginti? 1 išgiñti, ìšgena, ìšginė tr. 1. išvaryti: Mano tėvui tai kančia buvo, kad okupantai išgindavo visą kaimą prie tiltų, prie plentų [taisymo] P.Cvir. Vienus nugalabijo, kitus iš savo žemės išginė M. Valanč. | prk.: Rugiai išgena žoles iš dirvos Lk. Vienu papustymu tris pradalges išginiau Lš. Ìšginiau grūdus iš šiaudų (iškūliau) Šts. Kailis, tik iš plaukų ìšgintas, dar batams nederės (trūksta rauginimo) Žd. Šokių natą įsidėk (įsidėmėk), ir išginsi ant klarnetos (išgrieši) Šts. 2. išvaryti gyvulius ar paukščius į ganyklą: Išgins, būdavo, didžiausią pulką žąsų į lauką, o pati miškan rš. Išgiñk galvijus į genesį, o iš ten nueis į ganyklą J. Išgiñs broliai bėrus žirgus, lankys mano kapelį JD1535. ^ Atminsi, kad kiaules išginsi Sim. Ką išginei, tą ir ganyk Jnš. | refl. tr.: Išsigìnę parugėn, pasiganėm Š. Anksti pašokdavom, karves išsigiñdavom Skr. 3. prk. plg. 1 ginti 5: Tinklas eina koją pakėlęs – par daug ìšgintas (praleidžia žuvis) Klp. \ ginti; antginti; apginti; atginti; daginti; įginti; išginti; nuginti; paginti; parginti; perginti; praginti; priginti; suginti; užginti
2 išgìnti, ìšgina, išgýnė tr. 1. ginčijant ką nors laimėti: Aš išgýniau, kad mūs Lp. | refl.: Pisorius išsigýnė pinigų BM32. 2. refl. atsiginti: Baisiai piktas šuva – vos išsigýniau Rs. 3. refl. atremti kaltinimą, neprisipažinti kaltu esant: Kai prispirs klausinėti, tai nebeišsigìnsi (reiks prisipažinti) Jnšk. Užkūrė pačią rakto, bet pati išsigynė, kad raktą pametus BsPII313. 4. išsaugoti puodą, kad neišbėgtų virdamas: Ė, negalėjai išgìnt, visi gerumai nubėgo! Rs. \ ginti; apginti; atginti; išginti; nuginti; paginti; perginti; priginti; suginti; užginti